Spintinė lova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Spintinė lova Kastenbeto muziejuje (Austrija)
Spintinė lova ir prie jos stovinti porinė skrynia

Spintinė lova (angl. Box-bed 'dėžinė lova', angl. closed bed, close bed, enclosed bed 'uždaroji lova') – didelės spintos pavidalo lova, kur gulimoji vieta (viengulė ar dvigulė) įrengta viduje. Būna su durelėmis ar be jų.

Guolis iš trijų pusių ir viršaus uždengtas mediniais paneliais. Viename šone yra įėjimas, pridengtas užuolaidomis arba durimis (viengubos arba dvigubos, su vyriais ar stumdomosios). Spintinė lova paprastai stovi ant trumpų kojų, kad būtų galima apsisaugoti nuo drėgmės, ypač jei grindys – plūkta asla.

Į spintines lovas panašios alkovinės lovos, kurios įrengiamos alkovose – nišose. Alkovinės lovos yra ne atskirai ar prie sienos stovintis baldas, o kambaryje įmontuota konstrukcija. Taip pat egzistavo ir sienines spintas primenančios lovos.

Komplektinė skrynia prie lovos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie spintinės lovos įlipamojo šono dažnai stovėdavo ilga ąžuolinė skrynia, paprastai įeinanti į bendrą komplektą. Skrynia būna tokio pat ilgio kaip ir spintinė lova. Tokiose skryniose paprastai laikydavo viršutinius ir apatinius drabužius, patalynę. Skrynia pasitarnaudavo ir kaip laiptelis lipant į lovą. Be to, skrynia atėjusiems svečiams buvo garbinga sėdimoji vieta.[1]

Uždarosios lovos Bretanėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bretanėje spintinės lovos (pranc. lit-clos; bret. gwele-kloz) yra tradicinis baldas. Namuose, kurie paprastai turėdavo tik vieną kambarį, spintinės lovos sudarydavo privačią zoną. Tokiose lovose būdavo šilčiau miegoti žiemą.

Dalis spintinių lovų būdavo daromos dviaukštės. Tokiais atvejais viršutinėse gulimose vietose miegodavo jaunimas.[2]

Spintinės lovos Bretanėje kaimo namuose iki XX a. buvo svarbiausias baldas. Dažnai būdavo drožinėtos ir kitaip išpuoštos, šeimos pasididžiavimas.

Spintinės lovos būdavo 1,6–1,7 m ilgio, t. y., pakankamai ilgos, nes regiono žmonės buvo gana žemo ūgio. Miegodavo beveik sėdėdami, remdamiesi į 3 ar 4 pagalves.[3] Tai viduramžių tradicija nemiegoti gulinti, nes visiškai horizontaliai guli mirusieji karste ir efigijos.

Vėliau spintinės lovos ėmė išeiti iš mados, be to, jos buvo brangios, tad XIX–XX a. palaipsniui jų ėmė nebenaudoti. Puošnūs spintinių lovų egzemplioriai atsidūrė muziejuose (Lampaul-Guimiliau, Nanto, Kempero, Reno), o dauguma buvo perdaryti į knygų ar drabužių spintas. XXI a. siūlomos nakvynės autentiškose spintinėse lovose.

Senovėje spintinės lovos valstiečių namuose apsaugodavo žmones nuo naminių gyvūnų (kiaulių, vištų), kurie būdavo laikomi namuose.[4]

Spintinės lovos Nyderlanduose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Olandiška spintinė lova bedstede

Nyderlanduose spintinės lovos (ol. bedstede) buvo įprastinis baldas dar XIX a., ypač valstiečių sodybose. Spintinės lovos būdavo uždaromos užuolaidomis arba durelėmis.

Spintinių lovų privalumai:

  • Dažnai buvo statomos gyvenamajame kambaryje, dieną jas uždarydavo, tad nereikėdavo atskiro miegamojo.
  • Žiemą mažą spintinės lovos vidinį tūrį sušildydavo miegančių žmonių kūnų šiluma. Kambaryje naktį nereikėdavo kūrenti krosnį. Spintinės lovos durelės naktį palikdavo praviras.

Spintinės lovos būdavo dvigulės. Po pagrindine gulimąja vieta dažnai būdavo stalčiai.

XVI–XVII a. spintinės lovos būdavo daug mažesnės. Gulėjimas ant nugaros asocijavosi su mirtimi, tad miegodavo pusiau sėdėdami.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.oldandinteresting.com/breton-box-beds.aspx
  2. Thomas and Frances Trollope, A Summer in Brittany, 1840.
  3. Ils sont fous ces Bretons#Coop Breizh|Erwan Vallerie, p. 104
  4. http://www.wagner-juergen.de/franz/litclos.htm Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.