Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Latvijas Republika'''| kilm=Latvijos| žemėlapis=EU-Latvia.svg| vėliava=Flag_of_Latvia.svg| herbas=Coat of Arms of Latvia.svg| kalbos=[[Latvių kalba|latvių]]| sostinė=[[Ryga]]| didžiausiasMiestas=[[Ryga]]| valdovų=3| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[Egils Levits]]| titulas2=Premjeras| pavardė2=[[Arturs Krišjānis Kariņš]]| titulas3=Seimo Pirmininkė| pavardė3=[[Ināra Mūrniece]]| plotoVieta=122<ref>https://www.worldometers.info/geography/largest-countries-in-the-world/</ref>| plotas=64&nbsp;589| vandens=1,5 %| gyvMetai=[[2018]]| gyventojuVieta=149| gyventoju=1 934 379<ref>{{Cite web|url=https://www.csb.gov.lv/lv/statistika/statistikas-temas/iedzivotaji/iedzivotaju-skaits/meklet-tema/2402-iedzivotaju-skaita-izmainas-latvija-2017|title=Iedzīvotāju skaita izmaiņas Latvijā 2017. gadā|website=Centrālā statistikas pārvalde|language=lv|access-date=2018-11-12}}</ref>| gyventojuTankis=34,3| tankumoVieta=135| BVPMetai=[[2015]]| BVPVieta=103| BVP=48,05| BVPValiuta=[[Euras|€]]| BVPGyventojui=13&nbsp;699| BVPGyventojuiVieta=67| valiuta=[[Euras]]| laikoJuosta=UTC +2| vasarosLaikas=UTC +3| nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]| nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[lapkričio 18]] d.<br />[[1940]] m. [[birželio 17]] d.<br />[[1990]] m. [[gegužės 4]] d.<br />| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />TSRS okupacija<br />Atkurta| TLD=[[.lv|lv]]| telKodas=371 }} {{reikšmės}} '''Latvijos Respublika''' ({{lv|Latvijas Republika (Latvija)}})&nbsp;– valstybė [[Europa|Europos]] šiaurės rytuose, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su [[Estija]] (bendros [[valstybės siena|sienos]] ilgis 343&nbsp;km) ir [[Lietuva]] (588&nbsp;km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su [[Rusija]] (276&nbsp;km), o pietryčiuose su [[Baltarusija]] (141&nbsp;km). Jūros siena Latvija ribojasi su [[Švedija]]. Latvija priskiriama [[vidutinių platumų klimatas|vidutinių platumų klimato]] zonai. Latvija yra [[Unitarinė valstybė|unitarinė]] parlamentinė [[respublika]], kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 [[Latvijos administracinis suskirstymas|savivaldybių]] (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra [[Ryga]]. Latvija nuo [[1991]]&nbsp;m. [[rugsėjo 17]] d. yra [[JT|Jungtinių Tautų]], nuo [[2004]]&nbsp;m. [[balandžio 2]] d. [[NATO]], o nuo tų pačių metų [[gegužės 1]]-osios, kartu su [[Lietuva]] ir [[Estija]], [[ES|Europos Sąjungos]] narė.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=73&Itemid=1094 Welcome to Latvia&nbsp;– The Restoration of Independence]</ref> Nuo 2014 m. valstybė priklauso [[euro zona|euro zonai]]. 2016 m. tapo [[OECD]] nare. Latvijos nacionaliniai simboliai&nbsp;– [[baltoji kielė]], [[Dvitaškė adalija|dvitaškė boružė]], [[baltoji ramunė]], [[Liepa (augalas)|liepa]] ir [[ąžuolas]].<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=65&Itemid=1065 Welcome to Latvia&nbsp;– Other Latvian Symbols]</ref> == Istorija == {{main|Latvijos istorija}} [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|left|250px|Baltų gentys [[XII a.]]]] Pirmieji gyventojai į Latvijos teritoriją atklydo 9000 m. pr. m. e.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=69&Itemid=1090 Welcome to Latvia&nbsp;– Prehistory / Early History]</ref> Maždaug 3-iame tūkst. pr. m. e. Rytų Pabaltijyje pasirodė [[indoeuropiečiai]], t. y., baltų genčių pirmtakai, kurie prie pat jūros sukūrė [[Pamarių kultūra|Pamarių kultūros]] įvairovę bei vėliau rutuliojosi į [[kuršiai|kuršių]], [[žiemgaliai|žiemgalių]] ir [[sėliai|sėlių]] gentis.<ref>[http://life.bio.sunysb.edu/ee/msr/Ethno/dategen1.html Data: 3000 BC to 1500 BC&nbsp;– The Ethnohistory Project] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060622113922/http://life.bio.sunysb.edu/ee/msr/Ethno/dategen1.html |date=2006-06-22 }}</ref> XII a. Latvijoje šalia baltų genčių taip pat gyveno finougrai [[lyviai]], neaiškios kilmės [[vendai]] ir slavai [[krivičiai]]. Rytų Latvijos gentys mokėjo duoklę [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštystei]]. Rusų misionieriai platino stačiatikybę, tačiau ji plačiau neįsitvirtino. Krikštyti šiaurės pagonių ėmėsi ir vokiečių misionieriai. 1185 m. buvo įkurta pirmoji vyskupystė [[Ikškilė]]je, o 1198 m. popiežius Inocentas II išleido [[Popiežiaus bulė|bulę]], skelbdamas kryžiaus žygį prieš Pabaltijo pagonis. 1201 m. buvusių lyvių kaimų vietoje vyskupas [[Albrechtas fon Bukshevendas]] įkūrė [[Ryga|Rygos miestą]]. Kovai su pagonimis Albrechtas įkūrė [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordiną]] (po [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] jis tapo [[Livonijos ordinas|Livonijos ordinu]], priklausiusiu [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]), kuris vėliau tapo savarankiška ekonomine ir politine jėga ir konfliktavo su vyskupu dėl politinės hegemonijos Livonijoje. 1209 m. vyskupas susitarė su Ordinu dėl jau užimtų ir dar neužimtų žemių pasidalinimo. Tokiu būdu dabartinė Latvijos teritorija galiausiai pateko į penkių feodalinių valstybėlių, sudariusių [[Livonija|Livonijos]] konfederaciją, sudėtį. Be dabartinės Latvijos, Livonijos sudėtyje buvo ir dabartinė [[Estija]]. [[XVI amžius|XVI a.]] viduryje ([[1561]]&nbsp;m.) Latvijos [[Vidžemė]] ir [[Latgala]] buvo prijungtos prie [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], o etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir [[Sėla]] sujungti su [[Kuršas|Kuršo]] kunigaikštyste (sostinė Mintauja, dab. [[Jelgava]]), kuri buvo [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]], o nuo [[1569]] metų ir [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] vasalė. [[1629]]&nbsp;m. [[Vidžemė]] su [[Ryga]] atiteko [[Švedija]]i, o [[1721]]&nbsp;m.&nbsp;– [[Rusija]]i. [[1772]]&nbsp;m. prie [[Rusija|Rusijos]] imperijos prijungta [[Latgala]], [[1795]]&nbsp;m.&nbsp;– [[Kuršas|Kuršo]] kunigaikštystė. <ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=70&Itemid=1091 Welcome to Latvia&nbsp;– Foreign Rule]</ref> Nuo [[XIX a.]] vidurio, kartu su vadinamuoju [[Jaunalatvių sąjūdis|jaunalatvių sąjūdžiu]], prasidėjo [[Latvių tautinis atgimimas|latvių tautinis pabudimo judėjimas]]. Jo pradžia tradiciškai laikomi [[1855]] metai, kai [[Tartu universitetas|Tartu universitete]] studijuojančių latvių studentų grupė ėmė organizuoti vadinamuosius latviškus vakarus. Jaunalatviai ragino priešintis [[germanizacija]]i, pasisakė už lygiavertės vokiečiams latvių moderniosios tautos kūrimą, latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=466&Itemid=1636 Welcome to Latvia&nbsp;– The First Awakening]</ref> [[Vaizdas:Latvia1925physical.jpg|thumb|right|330px|Latvija 1920–1940 m.]] [[1918]] m. [[lapkričio 18]] d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta [[Latvijos tautos taryba]] paskelbė [[Latvijos valstybės paskelbimas|šalies nepriklausomybę]]. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta [[Karlis Ulmanis|Karliui Ulmaniui]]. [[1920]] m. [[gegužės 1]] d. susirinko [[Latvijos steigiamasis seimas]] (150 deputatų), kuris dirbo iki [[1922]]&nbsp;m. lapkričio. [[1922]]&nbsp;m. [[vasario 15]] d. buvo priimta [[Latvijos Respublikos Konstitucija]]. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. Nuo [[1918]] iki [[1934]]&nbsp;m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. [[1934]]&nbsp;m. prasidėjo K. Ulmanio režimo, kuriam būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose, laikotarpis.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=71&Itemid=1092 Welcome to Latvia&nbsp;– The Independence]</ref> Pirmasis nepriklausomybės laikotarpis baigėsi [[1940]]&nbsp;m. [[birželio 17]] d., kaip [[1939]]&nbsp;m. pasirašyto SSRS ir Vokietijos susitarimo ([[Ribentropo-Molotovo paktas]]) slaptojo priedo padarinys. Išskyrus trumpą [[Vokietija|Vokietijos]] okupacijos periodą [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metu, Latvija buvo tarybinė respublika iki SSRS valstybės reformų pradžios, kurios stimuliavo Latvijos nepriklausomybės judėjimą.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=72&Itemid=41 Welcome to Latvia&nbsp;– The Occupation]</ref> [[XX amžiaus 8-as dešimtmetis|XX amžiaus 8-as dešimtmetyje]] buvo pradėta vykdyti [[Michailas Gorbačiovas|Michailo Gorbačiovo]] politika – [[perestroika]] (pertvarka), kuria buvo siekiama demokratizuoti [[SSRS]]. [[1988]]&nbsp;m. leista naudoti nepriklausomos tarpukario [[Latvijos vėliava|Latvijos vėliavą]], kuri buvo oficialiai pripažinta Latvijai tapus nepriklausoma.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=1096 Welcome to Latvia&nbsp;– Latvia in the 20th Century]</ref> Per [[1990]]&nbsp;m. kovo demokratinius rinkimus Latvijos liaudies fronto kandidatai įgijo dviejų trečdalių daugumą Aukščiausioje Taryboje. Paskelbus nepriklausomybę, Latvija tapo [[JTO|Jungtinių Tautų]] ir [[1992]]&nbsp;m. [[TVF|Tarptautinio valiutos fondo]] nare. [[1993]]&nbsp;m. atkūrus [[1922]]&nbsp;m. konstituciją, pirmuoju prezidentu tapo [[Guntis Ulmanis]]. [[1994]]&nbsp;m. pradėta [[NATO]] programa „[[Partnerystė taikos labui]]“. Latvijai tapus [[Europos Vadovų Taryba|Europos vadovų tarybos]] nare, šalis tapo [[ES]] ir [[NATO]] narystės kandidate.<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=27&Itemid=1096 Welcome to Latvia&nbsp;– Latvia in the 20th Century]</ref> Latvija buvo pirmoji iš trijų [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]], kuri buvo priimta į [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizaciją]]. [[1999]]&nbsp;m. pabaigoje [[Helsinkis|Helsinkyje]] Europos Sąjungos vyriausybių vadovai pakvietė Latviją pradėti derybas dėl prisijungimo prie [[ES|Europos Sąjungos]]. [[2004]]&nbsp;m. [[balandžio 2]] d. Latvija tapo [[NATO]], o [[gegužės 1]]-ąją, kartu su [[Lietuva]] ir [[Estija]], [[ES]] nare. Per [[2003]]&nbsp;m. referendumą dėl narystės [[ES]], iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už.<ref>{{cite web|url=http://www.encyclopedia.com/topic/Latvia.aspx|title=Encyclopedia.com|language=Anglų|accessdate=2009-10-10}}</ref><ref>{{cite web|url=http://reference.allrefer.com/encyclopedia/L/Latvia.html|title=AllRefer.com|language=Anglų|accessdate=2009-10-10|archive-date=2006-06-27|archive-url=https://web.archive.org/web/20060627005553/http://reference.allrefer.com/encyclopedia/L/Latvia.html|dead-url=yes}}</ref> == Politinė sistema == {{main|Latvijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Flickr - Saeima - 4.maijs Saeimā (6).jpg|thumb|Latvijos [[Saeima]] pastatas]] [[Vaizdas:LR MK.jpg|thumb|[[Latvijos vyriausybė]]s pastatas]] Valdymo forma&nbsp;– [[parlamentinė demokratija]].<ref name="CIA"> [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html CIA pasaulio faktų knyga: Latvija]</ref> Ši sistema galiojo nuo nepriklausomybės paskelbimo iki [[Karlis Ulmanis|Karlio Ulmanio]] įvykdyto perversmo ([[1918]]–[[1936]]&nbsp;m.) ir nuo nepriklausomybės atgavimo [[1991]]&nbsp;m. Šalies vadovas yra [[prezidentas]]. Jį renka parlamentas paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu, ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Nuo [[2019]] m. Latvijos prezidentas yra [[Egils Levits|Egilis Levitas]]. [[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra vienų rūmų [[parlamentas]], vadinamas [[Saeima]]. 100 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose trejiems metams, remiantis proporcine [[rinkimų sistema]]. Prezidentas skiria premjerą, kuris formuoja ministrų kabinetą. Ministrų kabinetą sudaro 13 ministerijų atstovai, kuriems vadovauja [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|ministras pirmininkas]]. [[Latvijos Respublikos Konstitucija|Latvijos Respublikos konstitucijos]] 57 straipsnis nusako, jog Ministrų kabineto dydis, jų atsakomybės ribos ir ryšiai tarp [[valstybė|valstybės]] institucijų yra nustatomi [[įstatymas|įstatymų]]. Siekiant vykdyti savo pareigas, ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas turi turėti parlamento pasitikėjimą. Jei išreiškiamas nepasitikėjimas ministru pirmininku, atsistatydinti turi visas ministrų kabinetas. Jeigu išreiškiamas nepasitikėjimas atskiru ministru, atsistatydinti reikia tik jam, o į jo vietą premjeras turi paskirti naują ministrą.<ref>[http://www.likumi.lv/doc.php?mode=DOC&id=57980 Constitution of the Republic of Latvia with amendments and revisions] [http://www.saeima.lv/LapasEnglish/Constitution_Saturs.htm (Official english translation)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070713102047/http://www.saeima.lv/LapasEnglish/Constitution_Saturs.htm |date=2007-07-13 }} (Retrieved on 24 December 2006)</ref> Latvijoje, kaip kitose Baltijos šalyse, susiformavo ''įcentrintas'' [[valdymas|valdymo]] [[modelis]], kurį sudaro unitarinės valstybės forma, rinkiminė sistema su proporciniu atstovavimu bei vyriausybės atsakomybe pagrįsta parlamentinė sistema. Tai lemia, jog vykdomoji valdžia ilgainiui tampa svarbesne už parlamentinę – parlamentinės [[partija|partijos]] disciplinuojasi, o politinis procesas pasižymi profesionalizacija ir sudėtingumu. Tai apsprendžia, jog net ir keičiantis atskiroms [[vyriausybė|vyriausybėms]] bendra reformų ir valstybės kurso trajektorija išlieka<ref>Pettai, V., Auers, D., Ramonaitė, A. (2011). Political development. M.Lauristin (ed.). Estonian Human Development Report 2010/2011. Baltic way(s) of Human Development: Twenty Years on Tallinn: Estonian Cooperation Assembly</ref>. Šiuo metu Latvijos užsienio politika orientuota į [[ES]], o santykiai su [[Rusija]] laikomi gan įtemptais. == Administracinis suskirstymas == {{main|Latvijos administracinis suskirstymas}} [[1991]]–[[2009]]&nbsp;m. [[liepos 1]] d. Latvijoje buvo 3 lygių [[savivalda|savivaldos]] sistema, iš viso 522 [[savivaldybė]]s. Pirmąjį lygį sudarė 7 respublikiniai miestai ir 50 rajoninių miestų, antrąjį&nbsp;– 41 rajonas, trečiąjį&nbsp;– 424 [[Valsčius (Latvija)|valsčiai]]. Didžiausi miestai&nbsp;– [[Daugpilis]], [[Jėkabpilis]], [[Jelgava]], [[Jūrmala]], [[Liepoja]], [[Rėzeknė]], [[Ryga]], [[Valmiera]], [[Ventspilis]]. [[Vaizdas:Latvijas novadi (krāsās).png|thumb|left|300px|Savivaldybės nuo 2009 m. liepos 1 d.]] Pagal [[NUTS|Europos Sąjungos statistinę nomenklatūrą]] valsčiams buvo suteikti [[NUTS:LV]] kodai. Kiekviename valsčiuje yra renkama taryba, sudaroma [[administracija]]. [[2009]]&nbsp;m. [[liepos 1]] d. įgyvendinant Latvijos administracinės teritorijos reformą ir taupant valdymo išlaidas, buvo panaikinti rajonai ir įsteigtos 109 [[Savivaldybė (Latvija)|savivaldybės]] bei 9 respublikiniai miestai, turintys savo tarybą ir administraciją. Latvijoje išskiriami 5 istoriniai-etnografiniai regionai: [[Kuršas]], [[Vidžemė]], [[Žiemgala]], [[Latgala]], [[Aukšžemė]]. Nors grynai etnografinių Latvijos regionų yra penki, istoriniu požiūriu etnografinis [[Kuršas]], [[Žiemgala]] ir Aukšžemė (Sėla) traktuojami kaip vienas regionas ir vadinami dažniausiai vienu&nbsp;– Kuršo – vardu, nes [[1561]]–[[1795]]&nbsp;m. šios žemės buvo [[Kuršo kunigaikštystė]]s, o kraštą užėmus [[Rusijos imperija]]i&nbsp;– [[Kuršo gubernija|Kuršo gubernijos]] dalys. Todėl Latvijos sritys tradiciškai vadinamos ne etnografiniais, o istoriniais-etnografiniais regionais ({{lv|kultūrvēsturiski novadi}}). == Geografija == {{main|Latvijos geografija}} [[Vaizdas:Gaizins.jpg|thumb|Panorama nuo [[Gaizinkalnas|Gaizinkalno]]]] Latvijos plotas&nbsp;– 64 589 km². Sausuma ji ribojasi su [[Estija]], [[Rusija]], [[Baltarusija]] ir [[Lietuva]], jūra&nbsp;– su [[Švedija]]. Sausumos sienų ilgis&nbsp;– 1 380 km; iš jų su [[Baltarusija]]&nbsp;– 173 km, su [[Estija]]&nbsp;– 343 km, su [[Lietuva]]&nbsp;– 588 km, su [[Rusija]]&nbsp;– 276 km. Jūros pakrantės ilgis&nbsp;– 498 km.<ref>http://www.rs.gov.lv/bildes_upl/Valsts-robezsardzes-objektu-izvietojums-01.01.2010..gif {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130128151310/http://www.rs.gov.lv/bildes_upl/Valsts-robezsardzes-objektu-izvietojums-01.01.2010..gif |date=2013-01-28 }} Valsts robežsardzes objektu izvietojums</ref> Latvija plotu (64,6 tūkst. km²) yra didesnė už [[Nyderlandai|Nyderlandus]], [[Belgija|Belgiją]], [[Danija|Daniją]], [[Šveicarija|Šveicariją]], [[Estija|Estiją]], mažesnė&nbsp;– už [[Austrija|Austriją]], [[Čekija|Čekiją]] ir beveik lygi su [[Lietuva]] ir [[Airija]]. Iki [[1940]]&nbsp;m. Latvijos teritorija buvo didesnė. 1944 m., Latviją prijungus prie SSRS, [[Abrenė]]s miestas ir šeši valsčiai (iš viso 1075,31 km²) buvo perduoti Rusijai ir [[1944]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 23]] d. įtraukti į naujai suformuotą [[Pskovo sritis|Pskovo sritį]].<ref>[https://web.archive.org/web/20091115080357/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=01-01a&ti=1-1.+GEOGRAPHICAL+POSITION+OF+THE+REPUBLIC+OF+LATVIA&path=..%2FDATABASEEN%2Fvisp%2FAnnual%20statistical%20data%2F01.%20Geographical%20data%2F&lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Geografinė Latvijos Respublikos padėtis)</ref> [[Baltijos jūra]] prie Latvijos krantų gan sekli. Pakrantėje į vakarus nuo [[Kolkos ragas|Kolkos rago]] gylis 35, o [[Rygos įlanka|Rygos įlankoje]]&nbsp;– 26 metrai. Šalis yra [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]]. Pietryčiuose yra [[Baltijos aukštumos|Baltijos aukštumų]] pakraštys, sudarantis [[Latgalos aukštuma|Latgalos aukštumą]]. Šiaurės rytuose yra du izoliuoti aukštumų masyvai: [[Hanijos aukštuma]] ir [[Vidžemės aukštuma]] (joje yra aukščiausia šalies vieta&nbsp;– [[Gaizinkalnas]], 311,5 m); vakaruose iškilusi [[Kuršo aukštuma]]. Pajūryje, centrinėje, pietinėje dalyse plyti lygumos. Gamtiniai ištekliai: [[smėlis]], [[žvyras]], [[durpės]], [[klintis|klintys]], [[dolomitas]], [[gipsas]],<ref>[http://www.csb.gov.lv/csp/content/?lng=en&cat=355 LR Centrālā statistikas pārvalde&nbsp;– Latvijos Centrinė statistikos valdyba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071121043324/http://www.csb.gov.lv/csp/content/?lng=en&cat=355 |date=2007-11-21 }}</ref> vandens ištekliai, hidroenergija, [[mediena]]. Žvalgomi naftos ištekliai Baltijos jūros šelfe ir vykdoma bandomoji naftos gavyba Kuržemės regione. Baltijos pakrantėje randami nedideli kiekiai [[Gintaras|gintaro]]. [[Vaizdas:Turaidas skats uz Gauju 2okt04.JPG|thumb|right|Latvijos miškingumas yra penktas didžiausias Europos Sąjungoje]] [[Vaizdas:White-Wagtail.jpg|thumb|left|[[Baltoji kielė]] – Latvijos nacionalinis paukštis<ref>{{Cite web|url=http://rianova.narod.ru/inf/latinst.html|title=Латвийская более или менее официальная символика|website=rianova.narod.ru|access-date=2015-05-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20150211184655/http://rianova.narod.ru/inf/latinst.html|archive-date=2015-02-11|url-status=live}}</ref>]] [[Vaizdas:VentaKuldyga1.jpg|thumb|left|[[Venta|Ventos]] krioklys ties [[Kuldyga]]]] Latvijoje teka apie 12 400 upių, iš kurių didžiausios yra [[Dauguva]], [[Lielupė]], [[Gauja]], [[Venta]], [[Nemunėlis]] ir [[Uogrė (upė)|Uogrė]].<ref>{{cite book|last=Petras|first=Lingė|title=Europos valstybių gamtinė geografija|publisher=Kronta|date=2007}}</ref> Latvijos upės priklauso atviros Baltijos jūros (Venta), Rygos įlankos (Lielupė, Dauguva, Gauja, [[Salaca]]), Suomijos įlankos ([[Siniaja]], [[Ludza (upė)|Ludza]], [[Utroja]] ir [[Velikaja (Pskovas)|Velikaja]]) baseinams. Bendras upių ilgis 37 500 km. 880 upių ilgesnių nei 10 km, 17 ilgesnių nei 100 km<ref>[https://web.archive.org/web/20070430124051/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=01-03a&ti=1-3.+MAJOR+RIVERS&path=..%2FDATABASEEN%2Fvisp%2FAnnual%20statistical%20data%2F01.%20Geographical%20data%2F&lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Didžiausios upės)</ref> Užšalusios būna gruodžio-kovo mėnesiais. Yra 3195 ežerai, didesni kaip 0,01 km² (1 ha) (jie užima 1,5 % Latvijos ploto), iš jų 802 didesni kaip 0,1 km² (10 ha). Didžiausi&nbsp;– [[Lubanas]] (80,7 km²), [[Raznos ežeras]], [[Engurės ežeras]], [[Burtniekas]] ir [[Liepojos ežeras]]. Latvijoje yra giliausias Baltijos šalių ežeras [[Drydzis]] (65,1 m). Dauguma ežerų ledyninės kilmės, tačiau pajūryje yra reliktinių (Liepojos, Engurės, [[Papės ežeras|Papės]], [[Kanieris|Kanierio]]), Baltijos ledyninio ežero erozijos ([[Juglos ežeras|Juglos]], [[Kyšezeras|Kyšežero]], [[Babytės ežeras|Babytės]]) ežerų. Latvijos teritoriniuose vandenyse yra apie 800 dirbtinių vandens telkinių. Apie 40 % Latvijos ploto dengia [[miškai]]. Didžiausi masyvai plyti Kuršo šiaurėje, šiaurės rytuose ir pietuose. Pakrančių miškuose vyrauja [[pušis|pušys]], [[eglė]]s, šalies gilumoje&nbsp;– [[drebulė]]s, [[alksnis|alksniai]], [[beržas|beržai]]. Upių slėniuose, kalvose driekiasi [[pieva|pievų]] plotai. Nemažai [[pelkė|pelkių]]. Didžioji dalis pelkių yra Pakrantės žemumoje Rytų Latvijoje. 46 % teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Gyvūnija tipinė mišriųjų miškų sričiai ([[elniai]], [[stirna|stirnos]], [[šernas|šernai]], [[lapė]]s, [[briedis|briedžiai]], [[kiškis|kiškiai]] ir kt.), yra [[vilkas|vilkų]], kartais pasitaiko [[rudasis lokys|lokių]]. Iš viso yra suskaičiuojamos 62 žinduolių rūšys, iš kurių 19 gali netyčia atklysti iš kitų šalių, pvz., [[paprastasis ruonis]] arba [[paprastoji jūrų kiaulė]]. Šalyje suskaičiuojama apie 300 paukščių ir 29 žuvų rūšys, taip pat yra apie 12000 bestuburių rūšių. Dėl nepalankių klimato sąlygų roplių ir amfibijų yra nedaug rūšių (atitinkamai&nbsp;– 7 ir 13 rūšių).<ref>[http://www.lvgma.gov.lv/produkti/soe2001_lv/par/daba/fauna.htm Fauna] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081214063526/http://www.lvgma.gov.lv/produkti/soe2001_lv/par/daba/fauna.htm |date=2008-12-14 }}</ref> Latvijoje yra aprašytos 1 304 vietinės ir 633 įvežtos augalų rūšys.<ref>[http://www.botanika.lv/3.1.php Latvijas flora] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100312105038/http://www.botanika.lv/3.1.php |date=2010-03-12 }}</ref> Šalies gamta [[Sąrašas:Latvijos saugomos teritorijos|saugoma]] 4 nacionaliniuose parkuose, 5 draustiniuose, bei 90-yje kitų gamtos parkų. === Klimatas === Latvijoje vyrauja [[vidutinių platumų klimatas]], pereinamasis iš [[Jūrinis klimatas|jūrinio]] į [[Žemyninis klimatas|žemyninį]]. Šalies klimatui įtaką daro vyraujantys pietvakarių vėjai, ateinantys iš [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]. Per metus vidutiniškai būna 30-40 saulėtų dienų ir 150–180 apsiniaukusių dienų. Kritulių 550–800 mm per metus (~70 % vasarą). [[Vasara|Vasaros]] būna vėsios (temperatūra siekia 16–17 °C) ir lietingos. Vidutinė temperatūra [[birželis|birželio]] mėnesį siekia apie 17&nbsp;°C, nors kartais temperatūra šokteli iki 34&nbsp;°C. [[Žiema]] ateina lėtai ir trunka nuo [[gruodis|gruodžio]] vidurio iki [[kovas|kovo]] mėnesio vidurio. Vidutinė [[sausis|sausio]] mėnesio temperatūra svyruoja nuo maždaug -2&nbsp;°C pakrantėje iki maždaug -7&nbsp;°C šalies rytuose. Retkarčiais temperatūra gali smarkiai kristi iki -40&nbsp;°C šalčio.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/332121/Latvia Britannica.com]</ref><ref name="LTE">{{LTE|VI}}</ref> Rygoje vidutinė metinė temperatūra yra apie 6 °C, per metus iškrenta 600 mm kritulių. Drėgniausia yra vasaros pabaigoje, sausiausia – pavasarį. Per metus saulė šviečia 1800–1900 valandų. Baltijos jūros pakrantė žiemą paprastai neužšąla, rugpjūčio mėnesį vandens temperatūra pasiekia 17 °C. == Ekonomika == {{main|Latvijos ekonomika}} [[Vaizdas:AirBaltic Boeing 757-200 at RIX.jpg|thumb|right|„[[airBaltic]]“ – Latvijos nacionalinės [[oro linijos]]]] Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijos vyriausybė ėmė pertvarkyti valstybės valdomą ekonomiką, paveldėtą iš TSRS, į [[Rinkos ekonomika|rinkos ekonomiką]]. Kainų kontrolės panaikinimas ir [[privatizacija|privatizacijos]] įgyvendinimas buvo pagrindinės ekonominės reformos. Šalis skatino [[investicija]]s iš užsienio. Pieno perdirbimas ir [[gyvulininkystė]] išlieka neatskiriamomis žemės ūkio sektoriaus dalimis, kuriose dirba beveik 15 procentų šalies darbo jėgos. [[Grūdai]], [[cukriniai runkeliai]], [[bulvė]]s ir [[daržovė]]s&nbsp;– kiti pagrindiniai žemės ūkio produktai. Šalis taip pat yra ir medienos šaltinis. Latvija yra svarbus pramonės centras. Latvijos pramonės srityje dirba apie 20 procentų šalies darbo jėgos. Šalies pramonė yra labai įvairi,&nbsp;– tai maisto apdorojimas, autobusų, sunkvežimių, [[Tramvajus|tramvajų]], traukinių, sintetinių audinių, žemės ūkio technikos, trąšų, elektros prietaisų, vaistų ir tekstilės gamyba. Distiliacija ir laivų statyba yra taip pat svarbios Latvijos ekonomikos dalys. [[Turizmas]] tapo pajamų iš užsienio šaltiniu. Mediena ir jos produktai, elektros prietaisų, metalo, tekstilės ir maisto produktai yra pagrindinės eksporto prekės. Žaliava, technika, cheminiai preparatai, degalai ir transporto priemonės&nbsp;– pagrindinės importo prekės. Prekyba visų pirma vyksta su [[Lietuva]], [[Vokietija]], [[Estija]] ir [[Rusija]].<ref>[http://www.britannica.com/ Encyclopædia Britannica]</ref> Latvijos pereinamoji [[ekonomika]] atsigavo po [[1998]] metų Rusijos finansinės krizės dėl griežtos biudžeto politikos ir tolygaus Latvijos eksporto perorientavimo į Vakarų Europos šalis, šitaip mažinant ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Didžioji dalis valstybei priklausiusių kompanijų, bankų ir kito nekilnojamojo turto jau yra privatizuota, nors valstybės valdžioje dar yra keletas stambių verslo įmonių. Einamosios sąskaitos ir biudžeto deficitai išlieka pagrindinėmis šalies problemomis, tačiau vyriausybės pastangos padidinti biudžeto pajamas ateityje biudžeto deficitą turėtų sumažinti. [[Vaizdas:Lv real gdp growth.svg|thumb|left|Latvijos [[BVP]] augimas 1996–2006 m.]] Tarp svarbiausių ūkio šakų yra mašinų ir transporto priemonių gamyba. Be to, didelę reikšmę turi okeaninė žvejyba, baldų ir tekstilės pramonė. Svarbiausi prekybos partneriai yra Šiaurės Europos šalys. Bendro vidaus produkto pasiskirstymas ([[2005]]&nbsp;m.): žemės ūkis&nbsp;– 12,1 %, pramonė&nbsp;– 25,8 %, paslaugos&nbsp;– 61,8 %. [[2005]]&nbsp;m. rugsėjo mėnesį Latvijoje užfiksuota 1,5 proc. metinė [[infliacija]]&nbsp;– tai didžiausias kainų augimas nuo [[1997]]&nbsp;m. sausio. [[2008]]&nbsp;m. Latviją palietė [[2008 m. pasaulio ekonominė krizė|pasaulio ekonominė krizė]]. Šalį ištikusi [[recesija|ekonominė recesija]] buvo didžiausia visoje Europos Sąjungoje. Latvijos finansų krizei įtakos turėję veiksniai: (i) privataus Švedijos SEB banko kreditų politikos sugriežtinimas; (ii) privataus JAV „''Lehman Brothers''“ banko bankrotas; (iii) privataus Latvijos „''Parex''“ banko bankrotas; (iv) tarptautinių finansinių tinklų nepasiekiamumas Latvijos vyriausybei <ref>Dvorak, J. (2012). Kaip Latvija įveikė finansų krizę. Viešoji politika ir administravimas, t.11, Nr.2. Prieiga per Internetą: https://www.mruni.eu/upload/iblock/6fc/017_Dvorak_apzvalga.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181118084747/https://www.mruni.eu/upload/iblock/6fc/017_Dvorak_apzvalga.pdf |date=2018-11-18 }}</ref>. [[2008]] m. jos ekonomika susitraukė 4,6 %, o 2009 bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 18 %. Prognozuota, kad 2010 metais Latvijos ekonomika susitrauks 4 %.<ref>[http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/pasaulyje/I-recesijos-liuna-nugrimzdusia-Latvija-istiko-politine-krize-2010-03-18.html]</ref> [[2009]]&nbsp;m. pabaigoje Latvija gavo pirmąją 200 mln. eurų Pasaulio banko paskolos išmoką.<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10304417/?Latvija.gavo.pirmaja.Pasaulio.banko.paskolos.ismoka..200.mln..euru=2009-12-14_11-23]</ref> Prognozuota, kad ekonominė padėtis Latvijoje turėtų pagerėti [[2010]] metų antrojoje pusėje <ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10265828/?Ekonomine.padetis.Latvijoje.turetu.pagereti.2010.metu.antrojoje.puseje=2009-03-26_16-24]</ref>, o [[2014]] m. [[sausio 1]] d. [[euras|euras]] įvestas Latvijoje,<ref>[http://www.euro.lt/lt/apie-eura/euras-ir-euro-zona/euro-istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160213030759/http://euro.lt/lt/apie-eura/euras-ir-euro-zona/euro-istorija |date=2016-02-13 }}</ref>. == Gyventojai == {{main|Latvijos gyventojai}} [[Vaizdas:Population-of-Latvia.svg|thumb|Latvijos gyventojų skaičiaus kaita 1920–2014 m.]] [[Vaizdas:Latvian song festival by Dainis Matisons, 2008.jpg|thumb|[[Latviai]] tautiniais kostiumais]] Pagal 2011 m. gyventojų surašymą Latvijoje buvo 2,068 mln. gyventojų. Nuo 1935 m. iki 1989 m. Latvijos gyventojų skaičius išaugo nuo 1,0 mln. iki beveik 2,7 mln. Pastaruosius du dešimtmečius Latvijos gyventojų skaičius mažėja. Dėl žemo gimstamumo lygio ir emigracijos nuo 1989 iki 2011 m. gyventojų sumažėjo 600 000 ir pasiekė maždaug XX a. ketvirtojo dešimtmečio lygį.<ref name="lettlanddemographie">[http://www.roots-saknes.lv/Ethnicities/ethnicities_statistics.htm International Programs]</ref> Išliekant tokioms pačioms tendencijoms pagal ''US Census Bureau'' prognozę Latvijos gyventojų skaičius iki 2050 m. sumažės iki 1,54 mln.<ref>[http://www.census.gov/population/international/data/idb/region.php?N=%20Results%20&T=13&A=separate&RT=0&Y=2050&R=-1&C=LG International Programs]</ref> Natūralusis gyventojų prieaugis Latvijoje yra -0,614 % (2009 m.).<ref name="CIA"/> Maždaug 99,7 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi. 2009 m. duomenimis, 68 % žmonių gyvena [[Miestas|miestuose]], bet šis procentas po truputį mažėja. 49 % latvių gyvena 7 didžiuosiuose [[Sąrašas:Latvijos miestai|Latvijos miestuose]], kiti 51 % gyventojų gyvena kaimo vietovėse.<ref>[https://web.archive.org/web/20090901210751/http://data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=04-05a&ti=4-5.+RESIDENT+POPULATION+BY+REGION%2C+CITY+AND+DISTRICT+AT+THE+BEGINNING+OF+THE+YEAR&path=..%2FDATABASEEN%2FIedzsoc%2FAnnual%20statistical%20data%2F04.%20Population%2F&lang=1 Latvijos statistikos departamentas] (Resident Population by Region, City and District at the Beginning of the Year)</ref> Tankiausiai gyvenama [[Žiemgala|Žiemgaloje]] ir rytų Latvijoje, rečiausiai&nbsp;– [[Kuršas|Kuršo]] pusiasalio šiaurėje.<ref name="LTE"/> Amžiaus [[mediana]]&nbsp;– 40,1 metų (moterų&nbsp;– 43,3 m.; vyrų&nbsp;– 37,1 m.).<ref name="CIA"/> [[Vidutinė gyvenimo trukmė]]&nbsp;– 72,15 m. (moterų&nbsp;– 77,59 m.; vyrų&nbsp;– 66,98 m.). [[2009]]&nbsp;m. apskaičiavimais šalyje daugiausiai 15-64 m. amžiaus žmonių. Vyresni negu 65 m. sudaro 17%, o jaunesni nei 15 m. 13,3% visų šalies gyventojų.<ref name="CIA"/> 2009 m. duomenimis Latvijoje vienai moteriai vidutiniškai tenka 0,86 vyro. Vyresniems nei 65 m. žmonėms vienai moteriai tenka tik 0,49 vyro.<ref name="CIA"/> === Tautinės mažumos ir nepiliečiai === Latvijoje daugumą sudaro nuo seno gyvenanti [[baltai|baltų]] tauta&nbsp;– [[latviai]] (62,1 %), yra didelė [[rusai|rusų]] (26,9 %) mažuma, mažesnės [[baltarusiai|baltarusių]] (3,3 %), [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] (2,2 %), [[lenkai|lenkų]] (2,2 %) ir [[lietuviai|lietuvių]] (1,2 %) populiacijos.<ref>[http://www.csb.gov.lv/en/statistikas-temas/population-census-2011-key-indicators-33613.html Population Census 2011 – Key Indicators]</ref>. Šiandien gausiausia etninė mažuma yra [[rusai]], kurie daugiausiai į Latviją atvyko tarybinės okupacijos metu (1940–1990 m.). Rygos įlankos pakrantėje gyvenanti [[finougrai|finougrų]] tauta [[lyviai]] (170 žmonių) bei [[estai]] (0,1 %), [[vokiečiai]] (0,1 %), [[čigonai]] (0,3 %) ir [[žydai]] (0,3 %) yra mažiausios Latvijoje gyvenančios etninės grupės. Kuržemės vakaruose gyvena katalikiška [[suitai|suitų]] bendruomenė. Kitų tautybių žmonės sudaro 1,3 % gyventojų (jų iš viso yra 26 298).<ref>[http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120129110714/http://www.csb.gov.lv/statistikas-temas/2011gada-tautas-skaitisana-galvenie-raditaji-33608.html |date=2012-01-29 }}</ref> Tarp 1940 ir 1990 m. latvių dalis tarp šalies gyventojų mažėjo, nuo 77 % 1935 m. iki 52 % 1989 m. Tuo pačiu metu rusų gyventojų dalis padidėjo iki 34 %. Sovietų okupacijos metu atvykusiems gyventojams ir jų vaikams atkūrus nepriklausomybę nebuvo automatiškai suteikta Latvijos pilietybė. Latvijos piliečiais tapo tik tie, kurie gimė Latvijoje iki 1940 m. arba buvo tiesioginiai jų palikuonys. Taip apie 14 % gyventojų liko [[Nepiliečiai (Latvija)|be pilietybės]]. === Kalba === Sovietų okupacijos metu dominuojantį vaidmenį Latvijoje turėjo rusų kalba. Po Latvijos nepriklausomybės atkūrimo rusų kalba prarado oficialų statusą ir nuo [[1991]]&nbsp;m. vienintelė oficiali šalies kalba yra [[latvių kalba|latvių]], kuri, kaip ir [[lietuvių kalba]], priklauso [[baltų kalbos|baltų kalbų grupei]], [[indoeuropiečių kalbų šeima]]i. Įstatymai saugo dar dvi kalbas&nbsp;– [[finougrų kalbos|finougrų šeimai]] priklausančią, į [[estų kalba|estų kalbą]] labai panašią ir beveik išnykusią [[lyvių kalba|lyvių kalbą]] bei [[Latgalių kalba|latgalių kalbą]], kuri nuo XVIII a. turi išsaugotą savo rašto tradiciją. [[Latgalių kalba]] laikoma ir [[tarmė|tarme]], ir kalba, panašiai, kaip [[žemaičių tarmė]]. Sostinėje [[Ryga|Rygoje]], kur kas antras gyventojas yra [[rusai|rusų]] kilmės, pagal Latvijos statistikos departamentą, kasdienio vartojimo kalbos yra latvių ir [[rusų kalba|rusų]]. [[Vaizdas:Riga Dom-Düna.jpg|thumb|right|[[Rygos katedra]]&nbsp;– didžiausia [[viduramžiai|viduramžių]] bažnyčia [[Baltijos šalys]]e]] Pasak [[2000]]&nbsp;m. surašymo, 58,2 % (1 311 093) gyventojų gimtoji kalba yra latvių, 37,5 % (891 451)&nbsp;– rusų, o likusių 4,3 %&nbsp;– kitos kalbos. Latvių kalba antroji yra 20,8 % gyventojų, o rusų&nbsp;– 43,7 %. 71 % latvių moka kalbėti rusiškai, o 52 % rusų moka latviškai. <ref>[http://www.vvk.lv/index.php?sadala=129&id=389 Dažādu tautu valodu prasme]</ref> Eurobarometro apklausa parodė, kad iš viso latviškai moka 79 %, o rusiškai&nbsp;– 81 %.<ref name="kalbos" /> Be šių kalbų, 15 % populiacijos dar moka [[anglų kalba|angliškai]]<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref> ir 7,5 %&nbsp;– [[vokiečių kalba|vokiškai]].<ref name="kalbos">(Angliškai, galima pasikeisti į latvių) [https://archive.is/20120721003934/data.csb.gov.lv/Dialog/varval.asp?ma=tsk06a&ti=POPULATION+BY+MOTHER+TONGUE+AND+MORE+WIDESPREAD+LANGUAGE+SKILLS&path=../DATABASEEN/tautassk/Results%20of%20Population%20Census%202000%20in%20brief/&lang=1 kalbų pasiskirstymo statistika]</ref> === Religija === Didžiausia šalies religija yra [[krikščionybė]], bet tik 7 % gyventojų lanko bažnyčią bent kartą per savaitę<ref>(Angliškai)[http://www.christiantoday.com/article/trust.in.religious.institutions.does.not.convey.to.church.attendance/1462.htm Trust in Religious Institutions does not convey to Church Attendance]</ref>. 2006 m. duomenimis, didžiausios krikščionių grupes sudaro [[liuteronai]] (450 000), [[Romos katalikai]] (450 000) ir [[stačiatikiai]] (350 000)<ref>(Latviškai) [https://archive.is/20120805173438/www.tm.gov.lv/lv/jaunumi/pi_info.html?news_id=1455 Par reliģisko savienību (baznīcu), diecēžu un reliģisko organizāciju pārskatiem par darbību 2006.gadā]</ref>. [[Stačiatikiai]], kurių dauguma yra [[rusai]], daugiausia susitelkę didžiuosiuose miestuose, tuo tarpu daugelis [[katalikai|katalikų]] gyvena rytinėje šalies dalyje ([[Latgala|Latgaloje]]).<ref name="StateGov"/> Nors nėra tikslios statistikos, manoma, kad didelė dalis gyventojų yra [[ateistai]]. Pasak [[2005]]&nbsp;m. apklausos, 37 % Latvijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 49 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 10 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 11 puslapis}}</ref>. Priklausymas vienai ar kitai religijai, pastebimai padidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, tačiau dauguma pasekėjų savo tikėjimą praktikuoja nereguliariai. [[2006]]&nbsp;m. gyventojų priklausymas religinei grupei (teisingumo ministerijos apskaičiavimai): [[Romos katalikai]] (500 000), [[liuteronai]] (450 000), [[stačiatikiai]] (350 000), [[baptistai]] (7240), [[septintosios dienos adventistai]] (4006), [[sentikiai]] (2843), [[mormonai]] (926), [[metodistai]] (876), [[musulmonai]] (380), [[judėjai]] (305), [[Jehovos liudytojai]] (178), [[krišnaitai]] (118) ir [[budistai]] (75).<ref name="StateGov"/> Kadaise viena didžiausių [[judėjai|judėjų]] bendruomenių buvo smarkiai išnaikinta [[Holokaustas|holokausto]] ([[1941]]–[[1944]]) metu. [[2006]]&nbsp;m. duomenimis, 9743 asmenys save identifikavo kaip žydus.<ref name="StateGov">[http://www.state.gov/g/drl/rls/irf/2007/90183.htm International Religious Freedom Report]</ref> Iš jų [[2009]]&nbsp;m. duomenimis 667 save laiko [[judaizmas|judėjais]].<ref name="Religiju Enciklopedija">''Reliģiju Enciklopēdija'', [http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html Statistika] (in Latvian). Accessed 2009-07-23.</ref> Šalyje yra apie 600 [[neopagonybė|neopagoniško]] judėjimo ''[[Dievturyba]]'' pasekėjų.<ref>{{cite web|url=http://www.bibelesbiedriba.lv/religiju-enciklopedija/statistika.html|title=Statistics of approved parishes in Latvia|date=2004-01-01|accessdate=2007-03-07|publisher=The Latvian Bible Society|work=Reliģiju Enciklopēdija|language=Latvian}}</ref> == Švietimas == 2019–2022 m. Latvijos vidurinio ugdymo mokyklos ir gimnazijos, kolegijos, valstybiniai bei privatūs universitetai pereina į dėstymą tik latvių kalba, nes [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] leidžiama dėstyti tik kitų ES šalių oficialiomis kalbomis išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, užsienio studentams.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-parlamentas-pritare-draudimui-destyti-rusu-kalba-privaciose-istaigose-57-990608|title=Latvijos parlamentas pritarė draudimui dėstyti rusų kalba privačiose įstaigose|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/latvijos-prezidentas-patvirtino-pataisas-del-perejimo-prie-mokymo-vien-latviu-kalba-57-949876|title=Latvijos prezidentas patvirtino pataisas dėl perėjimo prie mokymo vien latvių kalba|website=[[15min]]|access-date=2018-07-02}}</ref> == Kultūra == {{main|Latvijos kultūra}} [[Vaizdas:Krišjānis Barons 1910.gads.jpg|thumb|left|180px|[[Krišjānis Barons]] – latvių rašytojas, folkloristas ir visuomenės veikėjas, sudaręs latvių liaudies dainų rinkinį „Latvju Dainas“]] Latvijos kultūrinį paveldą sudaro [[Baltijos vokiečiai|Baltijos vokiečių]], latvių valstiečių ir [[pagonys|pagonių]] tradicijos. [[XIII a.|XIII]]-[[XIX a.|XIX]] amžiuose, Baltijos [[vokiečiai]] suformavo [[aristokratas|aristokratų]] visuomenės klasę. Jie paliko išskirtinį kultūrinį palikimą, prie kurio sukūrimo prisidėjo tiek latviai, tiek vokiečiai. Tačiau daugelis vietinių (grynakraujų) latvių nedalyvavo būtent šiame kultūriniame gyvenime. Nepaisant to išliko daugiausiai vietinių valstiečių pagoniškas, iš dalies susimaišęs su krikščioniškomis tradicijomis, palikimas. Pavyzdžiui, šiomis dienomis viena populiariausių švenčių Latvijoje&nbsp;– [[Janių šventė]] (''Jāņi''; atitinka lietuviškąsias [[Joninės|Jonines]]), pagoniškoji [[Vasaros saulėgrįža|vasaros saulėgrįžos]] šventė, yra švenčiama [[Jonas Krikštytojas|šv. Jono Krikštytojo]] religinės šventės dieną. XIX a. Latvijos tautiniai judėjimai pradėjo skleisti Latvijos kultūrą, ir skatino latvius aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime. Nepaisant to, kad prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], daugelis Latvijos menininkų ir kitų kultūros elito atstovų pabėgo iš šalies, jie toliau tęsė savo kūrybos darbus daugiausiai Latvijos emigrantams.<ref>{{cite web|url=http://latvianart.org/historical.html|title=Latvianart.org, „Historical Background“|access-date=2021-01-22|archive-date=2009-10-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20091029113142/http://latvianart.org/historical.html|dead-url=yes}}</ref> Po Latvijos įjungimo į [[TSRS]], šalies menininkai ir rašytojai buvo priversti sekti [[Socialistinis realizmas|socialistinio realizmo]] meno stiliumi. Po nepriklausomybės paskelbimo, teatras, scenografija, chorinė ir klasikinė muzika tapo ryškiausiomis Latvijos kultūros šakomis.{{faktas}} Latvių tautosakoje vyrauja lyrinės [[daina|dainos]]. Latviškų tekstų atsiradimas susijęs su [[reformacija]]. [[XVI a.|XVI]]-[[XVIII a.]] latvių raštiją kūrė daugiausiai Latvijoje gyvenantys [[vokiečiai]]. Latviškų tekstų buvo [[1525]]&nbsp;m. [[Liubekas|Liubeke]] išspausdintoje, bet neišlikusioje liuteroniškoje knygoje. Seniausios išlikusios latviškos knygos&nbsp;– [[1585]]&nbsp;m. [[Vilnius|Vilniuje]] išspausdintas katalikiškas ir [[1586]]&nbsp;m.<ref name="LTE"/> [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] liuteroniškas [[katekizmas|katekizmai]]. Latvių literatūros formavimasis susijęs su [[XIX a.]] 6-ame dešimtmetyje prasidėjusiu tautos atgimimo judėjimu&nbsp;– Jaunalatvių sąjūdžiu. Jaunalatvių poetai&nbsp;– [[Juris Alunanas]], [[Fricis Brivzemniekas]], publicistai&nbsp;– [[Kasparas Biezbārdis]], [[Krišjanis Valdemaras]], tautosakininkas&nbsp;– [[Krišjanis Baronas]] aktyviai rėmė nepriklausomybės siekį ir latvių rašytinės kalbos, literatūros plėtrą. <ref name="LTE"/> [[Vaizdas:Caraway cheese.jpg|thumb|right|[[Kmynų sūris]]&nbsp;– tradicinis [[Janių šventė]]s patiekalas]] Tradiciniam latviškam folklorui, ypač liaudies dainoms, daugiau nei 1000 metų. Žinoma daugiau nei 1,2 milijono dainų tekstų ir apie 30 000 liaudies dainų melodijų<ref>[http://www.li.lv/index.php?option=com_content&task=view&id=40&Itemid=124 Welcome to Latvia&nbsp;– Folk Songs]</ref>. Į UNESCO „[[Pasaulio atmintis|Pasaulio atminties]]“ registrą įrašyta K. Barono surinkta [[Dainų skrynia]]. [[Latviai|Latvių]] liaudies dainos daugiausia vienbalsės, turi bendrų bruožų ([[Diatoninė dermė|diatoninės dermės]], mišrusis metras) su [[lietuviai|lietuvių]], [[baltarusiai|baltarusių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[rusai|rusų]] liaudies dainomis. Melodijos rečitatyvinės (apeiginės dainos) arba kantileninės (lyrinės dainos). Latvių liaudies instrumentais laikomi&nbsp;– styginiai&nbsp;– [[smuikas]] (''vijole''), [[kuoklės]] (''kokles''), [[pūslinė]] (''dūda'' ar ''pūšļa vijole''), [[vienstygė]] (''vienstīdzis''), pučiamieji&nbsp;– [[molinukas]] (''svilpaunieks''), [[lamzdelis]] (''stabule''), [[trimitas]] (''taure''), [[ožragis]] (''āžrags''), [[dūdmaišis]] (''somas stabules'' ar ''dūdas''), mušamieji&nbsp;– [[džingulis]] (''trīdeksnis''), [[būgnas]] (''bungas''), taip pat [[dambrelis]] (''vargāns''). [[XIII a.]] atsirado bažnytinė muzika. [[1873]]&nbsp;m. pradėtos rengti [[Visuotinė latvių Dainų ir Šokių šventė|Visuotinės latvių Dainų ir Šokių šventės]]. Nuo to laiko iš viso šventė vyko 23 kartus. Jos vyko tiek [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]], tiek [[TSRS]], tiek nepriklausomoje Latvijoje.<ref name="LTE"/> Latvija [[Eurovizija|Eurovizijos dainų konkurse]] dalyvavo 10 kartų. Debiutavo [[2000]]&nbsp;m. Aukščiausias rezultatas&nbsp;– pirma vieta [[2002]]&nbsp;m., kurią pasiekė atlikėja [[Marie N]]. [[Latviška virtuvė]] dėl Latvijos gamtinių ir istorinių sąlygų yra artimai susijusi su kitomis [[Rytų Europa|Rytų Europos]] virtuvėmis. Jai būdingos visos gamybos tradicijos, produktai, patiekalai, kurie aptinkami ir kitose aplinkinėse kulinarinėse tradicijose: [[Lietuviška virtuvė|Lietuviškoje]], [[Rusiška virtuvė|Rusiškoje]], [[Estiška virtuvė|Estiškoje]] virtuvėse. Todėl kalbėti apie latvišką virtuvę, kaip apie išskirtinę tradiciją, yra sunku. Nėra vieningai sutariama, koks patiekalas galėtų būti nacionalinis valgis, sutinkamas tik Latvijoje. Kai kas juo laiko [[kmynas|kmynų]] sūrį ({{la|ķimeņu siers}}), kai kas&nbsp;– latviškus [[koldūnai|koldūnus]]&nbsp;– ''pīrāgi''. Vienas tik Latvijoje sutinkamas gėrimas yra [[Rygos balzamas]], išrastas [[XVIII a.]], tampantis daugelio šiuolaikinių [[Alkoholinis kokteilis|kokteilių]] sudėtine dalimi. Latviškoje virtuvėje galima išskirti dvi tradicijas. Viena jų yra [[vokiečiai|vokiečių]] miestiečių tradicija, būdinga ir [[Estija]]i, kuri formavo [[kulinarija|kulinariją]] ilgus amžius ir atnešė tokius produktus, kaip rauginti kopūstai, marinuotos daržovės, rūkytos [[dešra|dešros]], [[alus]]. Kita tradicija buvo primityvi [[latviai|latvių]] valstiečių mityba, pagrįsta gausiu grūdinių kultūrų, bulvių ir pieno produktų vartojimu.<ref>Похлебкин, В.В. (1978) Национальные кухни наших народов. Центрполиграф.</ref> [[Latvių tautinis kostiumas]] – reikšminga ir savita kultūrinio paveldo dalis. Tradiciniu tautiniu kostiumu vadinamas drabužis, kuris formavosi ir vystėsi iki [[XIX a.]] vidurio. === Sportas === {{plačiau|Sportas Latvijoje}} [[Vaizdas:Schweden-Lettland bei der WM 2005.jpg|thumb|Jānis Sprukts 2005 m. pasaulio ledo ritulio čempionate Austrijoje.]] Nacionaline Latvijos sporto šaka laikomas [[ledo ritulys]]. Dėl to [[2006]]&nbsp;m. [[pasaulio ledo ritulio čempionatas]] vyko [[Ryga|Rygoje]]. Latvijos ledo ritulio rinktinė dalyvavo [[1936]], [[2002]], [[2006]] ir [[2010]]&nbsp;m. [[Žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]] ir visuose pasaulio čempionatuose nuo [[1997]]&nbsp;m. Latvijoje taip pat mėgstamas [[krepšinis]] ir [[futbolas]], populiarus tautinis žaidimas [[novusas]]. Latvija tapo [[I Europos krepšinio čempionatas|I Europos krepšinio čempionato]] aukso medalių laimėtoja ir [[1937]]&nbsp;m. rengė [[II Europos krepšinio čempionatas|II Europos krepšinio čempionatą]]. Latvijos futbolo rinktinė dalyvavo [[Euro 2004|2004 m. Europos futbolo čempionate]]. Sėkmingiausias [[tenisas|teniso]] žaidėjas iš Latvijos laikomas [[Ernestas Gulbis]]. Nuo nepriklausomybės atkūrimo, Latvija vasaros olimpinėse žaidynėse nuo [[1992]]&nbsp;m. laimėjo 14 medalių, įskaitant du aukso medalius, o žiemos olimpinėse žaidynėse laimėjo tik vieną bronzos medalį. Įskaitant sportininkus, kurie buvo įtraukti į [[Rusijos imperija|carinės Rusijos]] ir [[SSRS]] rinktines, Latvijos vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo 68 medalių (tarp jų 17 aukso), o žiemos olimpinės žaidynės 10 medalių (iš jų 3 aukso) <ref>[http://www.olimpiade.lv/abc/?selected=10 Latvijas sportisti Olimpiādēs] olimpiade.lv</ref>. Pirmasis Latvijos olimpinis čempionas ir aukso medalio laimėtojas buvo ieties metikė [[Inese Jaunzeme]], kuri apdovanojimą iškovojo [[1956]]&nbsp;m. vasaros olimpinėse žaidynėse [[Melburnas|Melburne]], [[Australija]]. [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]] aukso medalį ir čempiono titulą vyrų [[BMX]] dviračių rungtyje iškovojo [[Māris Štrombergs]]. Sidabro medalį laimėjo ieties metikas [[Ainārs Kovals]], o bronzos&nbsp;– sunkiaatletis [[Viktoras Ščerbatihs]] <ref>[http://olimpiade.leta.lv/zinas/svinigi-noslegusas-pekinas-olimpiskas-speles Svinīgi noslēgušās Pekinas olimpiskās spēles] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090104121121/http://olimpiade.leta.lv/zinas/svinigi-noslegusas-pekinas-olimpiskas-speles |date=2009-01-04 }}, leta.lv</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} === Bibliografija === <div class="references-small"> * {{cite book|first=Juris|last=Dreifelds|title=Latvia in Transition|url=https://archive.org/details/latviaintransiti0000drei|publisher=Cambridge University Press|year=1996|isbn=978-0521555371}} * {{cite book|author=Rutkis, Jānis (ed.)|title=Latvia: Country & People|publisher=Latvian National Foundation|location=Stockholm|year=1967|oclc=457313}} * {{cite book|author=Arveds, Švābe|title=The Story of Latvia: A Historical Survey|publisher=Latvian National Foundation|location=Stockholm|year=1949|oclc=2961684}} * {{cite book|title=These names accuse : nominal list of Latvians deported to Soviet Russia in 1940–41 : with supplementary list|publisher=Latvian National Foundation in cooperation with the World Federation and Free Latvians|location=Stockholm|year=1982|oclc=10403023|edition=second edition|url=http://latvians.com/en/Reading/TheseNamesAccuse/ThNA-00-OurFamilies.php}} * A. Bilmanis, History of Latvia (1970); * A. Butkus, Latviai (1995); * R. J. Misiunas and R. Taagepera, The Baltic States: Years of Dependence, 1940–1980 (1983). </div> == Nuorodos == {{portal}} {{vikiseserys|Latvia}} Valdžia: * [http://www.president.lv/ Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija] * [http://www.saeima.lv Latvijos Respublikos Saeima (Seimas)] * [http://www.mk.gov.lv/ Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas] * [http://www.pmlp.gov.lv/en/par_pmlp/ Latvijos Respublikos pilietybės ir migracijos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091205173903/http://www.pmlp.gov.lv/en/par_pmlp/ |date=2009-12-05 }} * [http://www.csb.gov.lv/ Latvijos Respublikos statistika] Žinynai: * [http://www.li.lv Latvijos institutas] * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/lg.html CIA.gov informacija apie Latviją] * [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1106666.stm BBC informacija apie Latviją] * [http://www.vifanord.de vifanord] Virtuali enciklopedija apie Šiaurės Europos ir Baltijos jūros šalis (Vifanord) Keliaujantiems į Latviją: * [https://www.latvija.lv/ Latvija] * [http://www.latviatourism.lv Turizmo plėtros valstybinė agentūra] * [http://www.travellatvia.lv/ Latvijos turizmo katalogas] * [http://www.virtuallatvia.lv Virtuali Latvija] * [http://www.vietas.lv vietas.lv] Latvijos naujienos: * [http://www.latvijasradio.lv/lapas/lv_tiesraide.htm Latvijos radijas] * [http://www.ltvzinas.lv/?n=tv Latvijos televizija] * [http://zinas.nra.lv/sakums/ Neatkarīgā Rīta Avīze laikraštis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110606171159/http://zinas.nra.lv/sakums/ |date=2011-06-06 }} * [http://www.delfi.lv/ delfi.lv] * [http://www.lv.lv/ lv.lv] Latvija žemėlapiuose: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/phisical-map-of-Latvia.gif Latvijos fizinis žemėlapis] * [http://www.occupationmuseum.lv/images/Kartes/Karte_1-48/index.php?sfpg=KioxKioqMWY0ZjczOTUyNTI3MDM2ZDE5MmM3Zjk2OTJjMjlmZGU Latvijos istorija žemėlapiuose]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://www.kolkasrags.lv/uploads/files/Latvijas%20novadu%20karte.jpg Latvijos administracinis žemėlapis dabar] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Latvia.gif Latvijos pagrindinių kelių žemėlapis] * [http://www.balticmaps.eu/?lang=lt Latvija balticmaps.eu žemėlapyje] Latvijos orai ir laikas: * [http://www.meteo.lv/public/30482.html Latvijos orai ir kita su jais susijusi statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110604035627/http://www.meteo.lv/public/30482.html |date=2011-06-04 }} * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=602 Latvijos laikas] {{Europa}} {{ES_šalys}} {{NATO}} {{SavStr}} {{Verta}} [[Kategorija:Latvija| ]] [[Kategorija:Valstybės]]'