Žvalgyba

VSD – pagrindinė Lietuvos žvalgybos įstaiga

Žvalgyba – svarbios informacijos rinkimo teorija su praktika. Informacija gali būti apie konkurentą/priešą, nedraugišką valstybę. Siekia užtikrinti saugumą, įgyti privalumų. Būna profesionali ar mėgėjiška, privati ar valstybinė.

Valstybinė žvalgyba – slaptosios tarnybos darbas, ginantis šalies žmones nuo užsienio grėsmių. Naudoja operatyvinės veiklos ir žvalgybos agentūrų būdus.

Antonimas – kontržvalgyba, t. y. trukdymas žvalgybai ir žvalgų gaudymas.

Veikla

Informacijos rinkimas, tyrimas ir pateikimas, skirtas šalies saugumui užtikrinti. Renkami duomenys apie valstybių/organizacijų/žmonių realias ir potencialias galimybes, poelgius/planus, keliančius/kelsiančius grėsmės, pavojų, kiti šalies saugumui svarbūs duomenys.

Pagal subjektus – karinė žvalgyba, atominė žvalgyba, valstybinė/tarptautinė, ekonominė/konkurencinė verslo ir kt.

Tikslai

• Informuoti institucijas;
• Sudaryti palankias sąlygas saugumo/užsienio politikai;
• Nustatyti/mažinti/šalinti grėsmes, rizikos veiksnius.

Subjektai

Vykdo žvalgybos tarnybos, t. y. tam skirtos valstybinės įstaigos, kurioms leista/liepta vykdyti žvalgybą. Tuo nuolat užsiima slaptosios tarnybos ir žvalgybos tarnybos

Asmuo, renkantis informaciją, vad. žvalgybiningas, žvalgas, šnipas. Jiems padeda informatoriai – žmogės, slaptai bendradarbiaujantys su žvalgybos tarnyba. Dar padeda priedangos organizacijos, užtikrinančios ar sudarančios sąlygas žvalgybai (įmonė, įstaiga, organizacija ar jos padalinys, atliekantis viešo (pvz. sporto veikla) ar privataus pobūdžio (pvz. verslo) funkcijas.

Lietuvoje

Lietuvišką žvalgybą apibrėžia Žvalgybos įstatymas. Žvalgybos tarnybas turi tokios Lietuvos įstaigos:

• VSD;
• AOTD.

Jas koordinuoja Valstybės gynimo taryba.

Tarnybų sąveiką sprendžia Krašto apsaugos ministras ir VSD generalinis direktorius. Jie, atsižvelgdami į žvalgybos tarnybų pagrindines veiklos sritis, Valstybės gynimo tarybos rekomendacijas ir tarptautinio bendradarbiavimo poreikius, nustato užduotis savo įstaigoms.

Ministerijos, Vyriausybės įstaigos ir kitos valstybės institucijos padeda žvalgybos tarnyboms.

Kontrolė

VSD ir AOTD parlamentinę kontrolę atitinkamai vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo ir Gynybos pakomitečiai. Jų nariai turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija (slaptumo žyma „Visiškai slaptai“).

Pakomitečiai bendruosius žvalgybos tarnybų klausimus svarsto uždaruose posėdžiuose.

Nuorodos

• LR Žvalgybos įstatymas