Žvaigždinis vėžlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geochelone elegans
Žvaigždinis vėžlys
Žvaigždinis vėžlys (Geochelone elegans)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Ropliai
( Reptilia)
Būrys: Vėžliai
( Testudines)
Pobūris: Slaptakakliai vėžliai
( Cryptodira)
Šeima: Sausumos vėžliai
( Testudinidae)
Gentis: Geochelone
( Geochelone)
Rūšis: Žvaigždinis vėžlys
( Geochelone elegans)
Binomas
Geochelone elegans
Schoepff, 1795

Žvaigždinis vėžlys (Geochelone elegans) – sausumos vėžlių rūšis.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėžlys yra vidutinio dydžio, patelių ilgis siekia 25 cm, patinų – 15 cm. Karapaksas labai išgaubtas, nugaros skydeliai dažnai suformuoja kalnelius. Dėl gražaus šarvo labai mėgstamas auginti terariumuose. Savo pavadinimą vėžlys gavo dėl neįprasto geltono žvaigždinio rašto ant kiekvieno šarvo skydelio (išskyrus šoninius). Šarvo foninė spalva – tamsiai ruda arba juoda. Nors ši spalva atrodo labai ryški ir krentanti į akį nelaisvėje, bet gamtoje padeda vėžliui pasislėpti sausos žolės kupstuose. Patinų karapaksas mažau išgaubtas nei patelių. Plastronas didelis, nupjautas ar atvirai rantytas priekyje, giliai rantytas, perskeltas pusiau užpakalyje. Patelių plastronas daug plokštesnis nei patinų, kurių forma įdubusi.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitimo arealas apima Indiją nuo Orisos valstijos rytuose iki Gudžarato vakaruose ir Sindo provincijos Pakistano pietryčiuose bei pietinio Indostano taško, Šri Lankos ir šalia esančių salų.

Gyvena sausuose, apaugusiuose krūmais miškuose.

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždinių vėžlių aktyvumo pikas būna rytais ir vakarais. Vidurdienį slepiasi nuo karščio šešėlyje. Aktyvūs lietingo sezono metu, o sausuoju periodu miega.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždinis vėžlys yra žolėdis, paprastai valgo žolę, nukritusius vaisius, gėles ir sukulentinių augalų lapus. Retais atvejais maitinasi dvėseliena, tačiau nelaisvėje niekada nereikėtų maitinti mėsa.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauginasi lietinguoju sezonu nuo birželio iki spalio. Viena patelė gali padėti nuo dviejų iki trijų dėtaviečių po 3 – 6 kiaušinius. Inkubacinis periodas laisvėje trunka nuo 45 iki 147 dienų.

Žvaigždinio vėžlio eskizas George Albert Boulenger knygoje Britų Indijos fauna

Auginimas nelaisvėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žvaigždiniai vėžliai laikomi terariume su padidintu oro drėgnumu. Temperatūra – 24–30°С dieną ir 22–25°С naktį. Reikalingas negilus baseinas. Vėžlius galima išvesti į lauką esant didesnei nei 24°С laipsnių temperatūrai. Skatinant dauginimąsi reikia palaikyti vėžlius 2 mėnesius 18–20°С laipsnių temperatūroje. Kiaušinių inkubacija 28–30°С ir 90% drėgnumo ore trunka nuo 54 iki 177 dienų.

Žvaigždinio vėžlio gyvenimo trukmė yra iki 80 metų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Geochelone elegans“. IUCN Red list. Suarchyvuotas originalas 2011-07-13. Nuoroda tikrinta 2012-03-22.