Žmogaus papilomos virusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – DNR virusas, priklausantis papilomos virusų šeimai. ŽPV sukelia infekciją žmogaus keratinocituose (odos ląstelės, sudarančios apie 90 % epidermio) arba gleivinėse. Dažniausiai ŽPV nesukelia jokių matomų simptomų, tačiau jo infekcijos vėliau tampa klinikinės ir sukelia odos pakitimus – karpas, o vėliau gali net sukelti gimdos kaklelio, vulvos, makšties, varpos, ryklės ir išeinamosios angos vėžį. Šiandien yra identifikuota apie 120 žmogaus papilomos virusų tipų. Pats ŽPV yra skirstomas į keletą grupių: didelės, vidutinės ir mažos vėžio rizikos.

Oda, jos sluoksniai ir pagrindinės dalys

Vėžys, sukeltas ŽPV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

16, 18, 31, 33, 35, 39, 45, 51, 52, 56, 58, 59, 68, 73 ir 82 tipų ŽPV yra kancerogeniški ir priklauso aukštos vėžio rizikos grupei. Šių tipų virusai yra perduodami lytinio akto metu. ŽPV sukeltos vėžio formos sudaro apie 5% visų diagnozuotų vėžių pasaulyje. ŽPV genai integruojasi į žmogaus ląstelių DNR. Įterpti genai skatina navikų ir auglių augimą. Dažniausiai pasitaikantis – gimdos kaklelio vėžys, kurio nuo 90 iki 100 procentų atvejų sukelia ŽPV. Lione (Prancūzijoje) esantis Tarptautinis vėžio tyrimo centras padarė išvadą, jog ŽPV yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių gimdos kaklelio vėžį. Taip pat didelę įtaką turi moters imunitetas, amžius, hormoninė pusiausvyra. Dažnai vyrai, turintys karpas ant lytinių organų, lytinio akto metu perduoda moterims virusą, sukeliantį gimdos kaklelio vėžį. Virusų tipai, veiksnių įvairovė, šeimininko imuninis atsakas apsprendžia, ar lytinių takų ŽPV infekcija ilgainiui išnyks, formuosis gėrybiniai gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ar iš lėto, per daugelį metų, įvyks infekuotų ląstelių piktybinė transformacija ir išsivystys vėžys. Infekcijos buvimo organizme laikas labai priklauso nuo viruso tipo. Pavyzdžiui, ŽPV 16 tipo virusas gali būti organizme iki 16 mėn, nesukeldamas jokių gimdos kaklelio gleivinės pažeidimų. Vėliau infekcija gali išnykti. Žmogaus papilomos virusui yra sukurtos vakcinos, kurios yra efektingiausios mergaitėms, merginoms ir moterims, nepradėjusioms lytinio gyvenimo, turinčioms nuo 9 iki 26 metų. Papilomos viruso infekcijos burnos srityje padidina ryklės vėžio riziką nepriklausomai nuo alkoholio ir rūkalų vartojimo. Jungtinėse Amerikos Valstijose prognozuojama, kad ŽPV pakeis tabaką kaip pagrindinį burnos srities vėžio sukelėją, o galvos ir kaklo vėžių, sukeltų papilomos viruso, diagnozuotų atvejų skaičius viršys gimdos kaklelio vėžio diagnozuojamų atvejų skaičių iki 2020 metų.

Ši diagrama vaizduoja, kiekį per metus buvo diagnozuotas vėžio ir kiek atvejų buvo sukelti žmogaus papilomos viruso

Odos karpos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visų tipų ŽPV sukelia karpas, kurios yra nevėžiniai odos dariniai. ŽPV infekcijos inicijuoja greitą ląstelių augimą išoriniame odos sluoksnyje. Būna kelių tipų karpos: Bendrosios karpos – dažniausiai pasitaikančios karpos, aptinkamos ant rankų, pėdų, taip pat gali būti randamos ant kelių ir alkūnių. Paprastai, karpos paviršius primena žiedinį kopūstą ir yra šiek tiek iškilęs. Tokias karpas sukeliantys “odinio” tipo ŽPV virusai gali sukelti ir genitalijų karpas, tačiau tai nebūtinai yra susiję su vėžiu. Padinės karpos – jos randamos ant pėdų padų. Šios karpos auga į vidų, todėl gali sukelti skausmą ėjimo metu. Ponaginės arba aplink nagą esančios odelės karpos – ponaginės karpos randamos po nagu, o kitos randamos ant aplink nagą augančios odelės. Šias karpas gydyti yra sunkiau. Plokščiosios karpos – jos paprastai aptinkamos ant rankų, veido ir kaktos. Šios ir bendrosios karpos dažniausiai vaikams ir paaugliams. Žmonėms, turintiems normalias imuniteto funkcijas, plokščiosios karpos nėra asocijuojamos su vėžio išsivystimu. Genitalinės karpos – jos yra labiausiai plintančios. ŽPV sukeliantis genitalines karpas nesukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau dažniausiai žmogus užsikrėtęs ŽPV turi kelis tipus šio viruso, tarp kurių gali pasitaikyti ir gimdos kaklelio vėžį sukeliantysis.

Perdavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra keli ŽPV perdavimo būdai: Perinatalinis perdavimas – genitalijų tipo ŽPV gali būti perduodami vaikui iš motinos gimdymo metu, bet ŽPV tipo ligos retai pastebimos tarp naujagimių. Tačiau virusas žmogui simptomų gali neparodyti net apie 10 metų. Genitalinis perdavimas – siejamas su gimdos kaklelio vėžiu. Net ir naudojantis prezervatyvais, moteriai vis tiek yra galimybė užsikrėsti ŽPV, nes karpos gali būti aplink lytinius organus, taip vidinėse šlaunies pusėse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]