Živinbutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Živinbudas (rekonstr. Živinbutas) – XIII a. lietuvių kunigaikštis, valdęs žemes rytų Lietuvoje. Žinomas iš Ipatijaus metraščio, kur minimas pirmuoju tarp 5 vyresniųjų kunigaikščių, 1219 m. sudariusių taikos sutartį su Haliču-Voluine.[1] Kadangi jis sutarties kunigaikščių sąraše minimas pirmuoju, jis galėjo būti Lietuvos pagrindiniu kunigaikščiu.[2] Živinbudas neminimas kituose istoriniuose dokumentuose. Kai kurie istorikai mano, kad jis galėjo būti Traidenio protėvis.[3]

Manoma, Živinbudas valdžią perėmė, kai 1213–14 m. kovose su Kalavijuočių ordinu žuvo žymūs 3 vyresnieji kunigaikščiai: Dangerutis, Stekšys ir nežinomo vardo Lietuvos valdovas. Valdant Živinbudui toliau buvo kovojama su Kalavijuočių ordinu, atnaujinta sąjunga su Jersikos kunigaikščiu Visvaldžiu, užmegzti ryšiai su žiemgalių kunigaikščiu Viesturu. Daugiausia kovota su Šiaurės Rusios žeme Naugardu; jis pultas 1225–26 žiemą, bet lietuvių kariuomenė (apie 7000 žmonių) pralaimėjo. Veikiausiai tuomet Živinbudas žuvo, nes vėliau lietuvių puolimų sumažėjo visuose frontuose. XVI a. Lietuvos metraščių Platesniajame sąvade ir daugumoje nuorašų Živinbudas nepagrįstai painiojamas su legendiniu Deltuvos kunigaikščiu Giriumi.

Manoma, kad Živinbudas galėjęs būti svarbiu Mindaugo konkurentu dėl šalies valdovo sosto.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baranauskas, Tomas. „Živinbudas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 18 July 2021.
  2. Kiaupa, Zigmantas; Jūratė Kiaupienė; Albinas Kuncevičius (2000) [1995]. The History of Lithuania Before 1795 (English leid.). Vilnius: Lithuanian Institute of History. pp. 50–51. ISBN 9986-810-13-2.
  3. Rowell, C. S. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295-1345. Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series. Cambridge University Press. xxxiii. ISBN 978-0-521-45011-9.
  4. Živinbutas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 683