Žiogelis
Žiogelis (angl. safety pin, baby pin) – vielinis spyruokliuojantis užsegamas įtaisas, skirtas susegti drabužiams, audeklui ir pan. Žiogelio užsegimo apkaba (fiksatorius) atlieka dvi funkcijas – užsegtas žiogelis sudaro uždarą kilpą ir neišsitraukia iš audeklo, taip pat uždengia žiogelio smaigalį ir apsaugo galimo įsidūrimo.
Žiogeliai naudojami susegti drabužiams (pvz., ištrūkus sagai ar nutrūkus raišteliui), prisegti išplėštai drabužio skiautei. Anksčiau žiogeliais susegdavo kūdikių vystyklus, ir kūdikis negalėjo įsidurti žiogelio smaigaliu. Pagal tai žiogeliai angliškai vadinami ir angl. baby pin 'kūdikių smeigtukas'). Žiogelius kartais naudoja ir kaip papuošalus.
Žiogeliai naudojami ženkliukų gamyboje kaips vienas iš būdų ženkliukui prisegti prie drabužio.
Ankstyvieji pirmtakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savotišku žiogelių pirmtaku buvo fibulos, išrastos Mikėnų graikų XIII-XIV a. pr.m.e. Jos buvo naudojamos susegti drabužiams, panašiai kaip dabar naudojami žiogeliai. Vėliau fibulos buvo užmirštos.
Žiogelio išradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amerikietis mechanikas Valteris Hantas (Walter Hunt) laikomas išradėju žiogelių, panašių į naudojamus šiandien. Jo žiogelis turėjo apkabą, kuri pridengdavo adatėlės smaigalį ir neleisdavo adatėlei atsisegti. Kitame gale žiogelis turi cilindrinės spyruoklės apviją primenančią spyruokliuojančią kilpą, kurios stangrumo dėka adatėlės galiukas laikosi užsikabinęs už apkabos.[1] 1849 m. spalį anglas Čarlzas Roulis (Charles Rowley) iš Birmingemo nepriklausomai užatentavo panašų žiogelį.[2]
Hantas norėjo grąžinti draugui 15 dolerių skolą, tad nutarė išrasti ką nors nauja, kad gautu pelnu būtų galima padengti skolą. Jis paėmė 20 cm ilgio žalvarinę vielą ir jos viduryje susuko apviją taip, kad laisvi galai paspausti suartėtų. Galams laikyti jis vienam galui pridėjo skardinę apkabą, kuri laiko suartintus vielos galus ir pridengia smailųjį atvirą galą.[3]
1849 m. balandžio 10 d. gavęs JAV patentą #6281[4] Hantas jį pardavė kompanijai „W. R. Grace and Company“ už 400 dolerių (2008 m. kursu – apie 10 tūkst. dolerių). Iš gautų pinigų Hantas sumokėjo 15 dolerių skolą draugui, likusius pasiliko. Ko Hantas nepagalvojo, tai kad vėliau „W.R. Grace and Company“ iš jo išradimo uždirbs milijonus dolerių.[5]
Kitoks panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kai kurie besimaudantieji plaukioja įsisegę žiogelį į glaudes. Ėmus raumenis traukti mėšlungiui žiogelį atsega ir smaigaliu duria į sutrauktą raumenį. Žiogelis patogesnis už kitokius smeigtukus, nes užsegtu juo įsidurti neįmanoma.
Prietaringi žmonės tiki, kad įsegtas žiogelis yra geras amuletas nuo „blogos akies“.
XX a. 8-tą dešimtmetį žiogeliai buvo tapę pankų subkultūros atributu.
Žiogeliai kartais naudojami kaip papuošalai, kaip madingas aksesuaras. Tokie žiogeliai gali būti auksiniai ar sidabriniai, papuošti strazais, brangakmeniais.
-
Žiogelio užsegamoji apkaba -
Žiogeliai kaip papuošalas -
Žiogeliai kaip papuošalas
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Walter Hunt“. National Inventors Hall of Fame. Suarchyvuotas originalas 2007-07-14. Nuoroda tikrinta 2014-06-04.
- ↑ „Charles Rowley“. Charles Rowley. Suarchyvuotas originalas 2009-10-26. Nuoroda tikrinta 2014-06-04.
- ↑ „Science Inventions The Safety Pin“. Ring of Fire Science Company.
- ↑ „Walter Hunt“. United States Patent and Trademark Office.
- ↑ „Science Inventions The Safety Pin“. Ring of Fire Science Company.