Žibalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žibalas (angl. Kerosene, iš gr. κηρός 'vaškas') – degusis angliavandenilinis skystis, gaunamas iš naftos, kaitinant ją 150–275 °C temperatūroje.[1] Žibalą sudaro 12–15 eilės angliavandeniliai. Pirmą kartą žibalas buvo aprašytas Bagdade IX a. Žibalas naudojamas šildymui, apšvietimui, maisto gamyboje, transporte.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žibalas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 744 psl.