Šventosios Mišios

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šventos Mišios (Novus Ordo)

Mišios (iš lot. missus – pasiuntimas, paleidimas) – dažniausiai išreiškia vakarų krikščionių liturgijos apeigas, kurių metu dalijama Šv. Komunija. Šiuo vardu vadinama ir dalis su Eucharistija nesusijusių liuteronų apeigų (ypač Skandinavijos šalyse).

Eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Mišios sudarytos iš dviejų pagrindinių dalių: Žodžio ir Aukos liturgijų. Žodžio liturgijos metu klausoma Dievo Žodžio, Bažnyčios mokymo tiesų, išpažįstamas tikėjimas bei prašoma malonių sau ir Bažnyčiai. Aukos liturgija apima aukojimą, perkeitimą ir susivienijimą (Šv. Komunijos priėmimą).

  1. Mišių pradžia. Pasirengimas gailesčiu ir malda.
    1. Įžanginė giesmė.
    2. Kryžiaus ženklas.
    3. Gailesčio aktas (Kyrie).
    4. Garbės himnas (Gloria).
    5. Įžanginė malda (Kolekta).
  2. Žodžio liturgija. Dievo žodžio klausymas ir atsiliepimas.
    1. Skaitiniai (iš Senojo Testamento ir Naujojo Testamento, Evangelija).
    2. Tarpiniai giedojimai.
    3. Homilija.
    4. Tikėjimo išpažinimas.
    5. Visuotinė malda.
  3. Aukos liturgija.
    1. Atnašų paruošimas.
    2. Atnašų atnešimas.
    3. Aukojimo giesmė.
    4. Eucharistijos malda. Sanctus („Šventas“) giesmė. „Tėve mūsų“ malda. Agnus Dei („Dievo Avinėli“) giesmė.
    5. Komunija.
  4. Mišių pabaiga. Palaiminimas.