Šmalkaldeno karas

Karolis V Miulberge

Šmalkaldų karas (vok. Schmalkaldischer Krieg) − 1546−1548 m. vykęs Šv. Romos imperijos imperatoriaus Karolio V karas prieš vokiečių protestantų kunigaikščių Šmalkaldeno lygą (Schmalkaldischer Bund), pavadintą pagal nedidelį Tiuringijos miestelį Šmalkaldeną.

Šmalkaldų lyga

1531 m. vasario 27 d. protestantų imperijos luomai į Confessio Augustana atmetimą Augsburgo reichstage reagavo 1531 m. vasario 27 d. įkurdami Šmalkaldų lygą. Ši buvo nukreipta prieš gresiantį Habsburgų susidorojimą su protestantais ir turėjo savo kariuomenę bei iždą.

Lygai priklausė liuteronybę priėmę vokiečių kunigaikščiai (kurfiurstas Johanas Frydrichas Saksonietis (Johann Friedrich von Sachsen), landgrafas Filipas Hesenietis (Philipp I. von Hessen), hercogai Ulrichas Viurtembergietis (Ulrich von Württemberg) ir Moricas Saksonietis (Moritz von Sachsen), kiti kunigaikščiai) ir miestai (Brėmenas , Magdeburgas, Strasbūras, Ulmas ir kiti).

Per vykusį Šmalkaldų karą lyga pralaimėjo Karoliui V ir suiro.

Šmalkaldų karo eiga

Karą pradėjo imperatorius Karolis V, norėdamas atkurti Vokietijoje katalikybę. Jo jėgos buvo pranašesnės, be to, jis gavo pastiprinimų iš Nyderlandų ir popiežiaus.

1574 m. balandžio 24 d. netoli Miulbergo (Mühlberg) (Saksonija) protestantų kariuomenė buvo sutriuškinta.

Šmalkaldų karas baigėsi 1548 m. Augsburgo religiniu kompromisu, vadinamuoju Augsburgo interimu (Augsburger Interim) − siekiant išvengti protestantų atskilimo nuo katalikų bažnyčios, buvo legalizuotos kai kurios jų įvykdytos religinės reformos.

Šias kompromisines nuolaidas protestantams panaikino 1552 m. Pasau sutartis (Passauer Vertrag) ir 1555 m. Augsburgo religinė taika (Augsburger Religionsfrieden).

Nuorodos

• Šmalkaldų karas Archyvuota kopija 2014-12-21 iš Wayback Machine projekto. (vok.)
• Šmalkaldų karas (angl.)