Šavančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šavančiai
Šavančių moterys 1961 m.
Šavančių moterys 1961 m.
Gyventojų skaičius 9600
Populiacija šalyse Brazilija
Kalba (-os) šavančių
Religijos šamanizmas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės įvairios že tautos

Šavančiai (Xavante, Shavante, Chavante, Akuen, A’uwe) yra indėnų gentis, įsikūrusi dabartinės Brazilijos Mato Groso valstijos rytuose. Kalba šavančių kalba, priklausančia že kalbų šeimai. Šiuo metu yra išlikę apie 9 600 žmonių, gyvenančių daugiau, kaip septyniasdešimtyje kaimų.

XVII amžiuje gentis buvo pavergta. XIX amžiuje Gojaso valstijoje šavančiai trumpai gyveno kartu su baltaisiais, vėliau pasitraukė į Mato Grosą. Iš naujo „atrasti“ buvo 1930-aisiais metais. Nuo 1946 iki 1957 metų šavančių indėnams buvo taikoma Brazilijos diktatoriaus Getulijo Vargaso Tautinė Integracijos Programa, jie vėl patyrė žudynes, baltųjų atneštų ligų epidemijas. Dėl tokios istorijos, šie indėnai iki dabar labai atsargiai žiūri į bet kurį ne jų genties žmogų ir stengiasi išvengti kontaktų.

Šavančiai pasižymi ypatinga dualistine socialine struktūra. Gentis susiskirsčiusi į du klanus, Âwawẽ ir Po’reza'õno. Vedybos tarp to paties klano narių draudžiamos. Tarp klanų vyksta įvairios tradicinės taikios varžybos, kaip kad lenktynės nešant apie 80 kilogramų sveriantį palmės kamieną.

Berniukų įšventinimo į vyrus ritualo metu, 14-mečiams į ausis įveriami mediniai pagaliukai. Augant jie keičiami vis didesniais.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]