ŠK Slovan Bratislava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bratislavos „Slovan“
Pavadinimas ŠK Slovan Bratislava futbal a.s.
Įkurtas 1919 m.
Stadionas Štadión Pasienky, Bratislava
Talpa 13 000
Vadovas Slovakija Ivan Kmotrík
Vyr. treneris Slovakija Vladimír Weiss
Lyga Corgoň Liga (nuo 2006)
2022–2023 Čempionai
Apranga
namie
Apranga
svečiuose
Trečioji
apranga

Bratislavos „Slovan“Slovakijos futbolo klubasBratislavos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klubas įkurtas 1919 m. Daugkartinis šalies čempionas ir taurės laimėtojas. Vienas iš sėkmingiausių klubų šalyje. UEFA čempionų lygos dalyvis.

Įkūrimas ir pirmieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtas 1919 m. balandžio 1 d. Bratislavos kavinėje „Panonia“ kaip I.ČsŠK Bratislava (Pirmasis Čekoslovakijos sporto klubas Bratislava). Pirmasis prezidentas buvo policijos kapitonas Ričardas Bruneris. Pirmoji klubo treniruočių aikštelė buvo Kučajda (Pasienky). Netrukus klubas persikėlė į Petržalką.

1922 m. I.ČsŠK tapo Slovakijos čempionais. Žymiausi to meto žaidėjai buvo Pavolas Šoralas, Štefanas Čambalas ir Štefanas Pribojus.

1938 m. pavasarį į klubą įsiskverbė antižydiškos nuotaikos, o auka tapo treneris József Braunas, vienas iš daugelio Bratislavos gyventojų, turėjusių palikti miestą. Pagal 1938 m. Miuncheno susitarimo sąlygas Čekoslovakija buvo išformuota, o atsirado Slovakijos Respublika. Klubo pavadinimas buvo pakeistas į ŠK Bratislava.

1940 m. rugsėjo 26 d. ŠK Bratislava žaidė pirmąsias rungtynes ​​naujajame „Tehelné pole“ stadione.

1939–1945 m. laikotarpiu Slovakijos lygoje ŠK Bratislava keturis kartus laimėjo čempionų titulą.

Čekoslovakijos laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 m. pakito klubo pavadinimas. Žinomas Sokol NV Bratislava pavadinimu. 1949 m. tapo Čekoslovakijos čempionais. Garsiausi to meto žaidėjai buvo Emil Pažický, Gejza Šimanský, Bozhin Laskov, Viktor Tegelhoff ir Teodor Reimann.

Veikiant politiniam ir ekonominiam spaudimui bei interesams, TJ ÚNV Slovan ir TJ Dimitrov susijungė ir 1961 m. rugpjūčio 5 d. sukūrė CHZJD Slovan Bratislava (CHZJD reiškė Juraj Dimitrov chemijos gamyklą).

1967–1968 m. sezoną „Slovan“ baigė antroje vietoje, iškovojo taurę Čekoslovakijoje ir dalyvavo UEFA taurės laimėtojų taurėje. Komandai vadovavo buvęs „Slovan“ žaidėjas Michalas Vičanas, kuris daugiausia dėmesio skyrė greitiems ir paprastiems žaidimams. 1969 metais Vičanas komandą nuvežė į žiemos turą po Argentiną.

1969 m. gegužės 21 d. komanda 1969 m. Europos taurių laimėtojų taurės finale 3:2 nugalėjo FC Barcelona. To meto žaidėjai buvo Ľudovít Cvetler, Vladimír Hrivnák, Ján Čapkovič, Karol Jokl, Alexander Horváth, Jozef Čapkovič ir Alexander Vencel.

Slovakijos laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1993 m. atkurta nepriklausoma Slovakija. „Slovan“ aukščiausioje šalies lygoje iškovojo titulus 1993–1994, 1994–1995 ir 1995–1996 sezonais. Kitus dvejus metus MFK Košice iškovojo titulą. „Slovan“ į Slovakijos 1998–1999 m. sezone tapo čempionais. Komandos žvaigždės tuo metu buvo treneris Stanislavas Griga ir žaidėjai Róbert Tomaschek, Miroslav König, Stanislav Varga, Tibor Jančula ir Ladislav Pecko. Vėliau klubo rezultatai buvo prastesni ir jie patyrė finansinių problemų. Jie buvo priversti parduoti geriausius savo žaidėjus. 2003–2004 m. sezono pabaigoje komanda iškrito į Slovakijos II lygą, kurioje praleido du sezonus.

2008–2009 m. iškovotas šalies čempionų titulas. 2009–2010 m. apginti titulo nepavyko, liko antroje vietoje.

O 2010–2011 m. sezone „Slovan“ su treneriu Karel Jarolím iškovojo ir čempionų titulą, ir Slovakijos futbolo taurę.

2020 m. „Slovan“ džiaugėsi pirmąja pergale UEFA Europos lygos grupių varžybose – kur žaidė trečią kartą.

2021–2022 m. sezone Europos Konferencijų lygos grupių etape pavyko pasirodyti dar geriau: surinko 8 taškus per 6 rungtynes. Pralaimėjo tik PAOK FC (Graikija) ir „Kobenhavn“ (danija) klubams.

Pastaruoju metu klubas išgyvena sėkmės laikotarpį – 2022 m. klubas džiaugėsi ketvirtuoju Slovakijos čempionų titulu paeiliui. 2021–2022 m. Slovakijos čempionate „Slovan“ patyrė tik du pralaimėjimus.[1]

2022 m. rugsėjo 8 d. 2022–2023 m. UEFA Europos konferencijų lygos grupių turnyro rungtynėse kovojo prieš Vilniaus „Žalgirį“.[2] Šios rungtynės baigėsi be įvarčių 0-0. 2022 m. lapkričio 3 d. įvyko lemiamos rungtynės, kuriose slovakai nugalėjo „Žalgirio klubą“ ir pateko į tolimesnį etapą. Aleksandaras Čavričius pasižymėjo dviem įvarčiais, o žalgireičių gretose Francis Kyeremeh. Slovakijos atstovai šventė pergalę rezultatu 2:1.[3][4]

moterų ekipa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – ŠK Slovan Bratislava (moterys).

Klubas turi ir moterų futbolo ekipą, kuri žaidžia elitiniame moterų futbolo divizione.

Pavadinimų kaita[redaguoti vikitekstą]

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atnaujinta: 2022 m. rugsėjo 8 d.[5]

Nr. Pozicija Žaidėjas
1 Slovakija V Adrián Chovan
2 Belgija G Siemen Voet
3 Nigerija S Uche Agbo
4 Gruzija G Guram Kashia
5 Slovakija G Richard Križan
7 Slovakija S Vladimír Weiss Jr.
8 Vengrija S Dávid Holman
9 Serbija P Ivan Šaponjić
10 Nigerija S Ibrahim Rabiu
11 Armėnija S Tigran Barseghyan
14 Surinamas G Myenty Abena
16 Bosnija ir Hercegovina S Alen Mustafić
17 Čekija G Jurij Medveděv
18 Slovakija G David Hrnčár
19 Anglija S Andre Green
Nr. Pozicija Žaidėjas
20 Gruzija S Jaba Kankava
21 Čekija S Jaromír Zmrhal
22 Slovakija V Matúš Ružinský
24 Venesuela P Eric Ramírez (skol. iš Ukraina Dynamo Kyiv)
25 Slovakija G Lukáš Pauschek
30 Slovakija V Michal Šulla
31 Slovakija V Martin Trnovský
33 Slovakija S Juraj Kucka
35 Slovakija V Adam Hrdina
36 Brazilija G Lucas Lovat
55 Slovėnija P Žan Medved
70 Gruzija S Giorgi Chakvetadze (skol. iš Belgija Gent)
77 Serbija S Aleksandar Čavrić
81 Slovakija G Vernon De Marco

Apranga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sportinės aprangos pokyčiai.
  • Namuose rungtyniauja žydra apranga.
nežinomi metai
nežinomi metai
2019–2020 m.
2020–2021 m.
nežinomi metai

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slovakija Slovakijos varžybose laimėti trofėjai
(2019-05-16 duomenys)
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 16 1940, 1941, 1942, 1944, // 1994, 1995, 1996, 1999, 2009, 2011, 2013, 2014, 2019, 2020, 2021, 2022

II vieta 6 1939, 1943, // 2001, 2010, 2016, 2017

III vieta 6 1997, 2000, 2003, 2007, 2012, 2015

Taurė Nugalėtojas 14 1970, 1972, 1974, 1976, 1982, 1983, 1989, 1994, 1997, 1999, 2010, 2011, 2013, 2017, 2021

Finalininkas 7 1971, 1978, 2003, 2014, 2016, 2022, 2023

Supertaurė Nugalėtojas 3 1994, 1996, 2009

Finalininkas 3 1995, 1997, 2010


Pasiekimai Slovakijos aukščiausiojoje lygoje nuo 1939 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1939 m. 2022 m. 3 Čempionai
  • Pastaba: neįskaitomi 2006–2007 m. į tarpinę lygą iš II diviziono patekę klubai.


Čekoslovakija Čekoslovakijos varžybose laimėti trofėjai
(1993-07-01 duomenys)
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 8 1949, 1950, 1951, 1955, 1970, 1974, 1975, 1992

II vieta 10 1952, 1956, 1960, 1964, 1967, 1968, 1969, 1972, 1976, 1991

III vieta 3 1948, 1961, 1993

Taurė Nugalėtojas 6 1955, 1962, 1963, 1968, 1974, 1982

Finalininkas 6 1965, 1970, 1972, 1976, 1983, 1989


Pasiekimai Čekoslovakijos aukščiausiojoje lygoje 19251993 m.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1935 m. 1993 m. 47 1
  • Pastaba: neįskaitomos tarpinės pirmenybės 1948 m. rudenį.

Sezonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slovakijos
Slovakijos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
1993–1994 m. I 1 taurė
1994–1995 m. I 1 f.
1995–1996 m. I 1 f.
1996–1997 m. I 3 taurė
1997–1998 m. I 5
1998–1999 m. I 1 taurė
1999–2000 m. I 3
2000–2001 m. I 2
2001–2002 m. I 6
2002–2003 m. I 3 finalas
2003–2004 m. I 10
2006–2007 m. I 3
2007–2008 m. I 5
2008–2009 m. I 1 1/2 f.
2009–2010 m. I 2
2010–2011 m. I 1 taurė
2011–2012 m. I 3
2012–2013 m. I 1 taurė
2013–2014 m. I 1 finalas
2014–2015 m. I 3
2015–2016 m. I 2
2016–2017 m. I 2 taurė
2017–2018 m. I 2 taurė
2018–2019 m. I 1
2019–2020 m. I 1
2020–2021 m. I 1 taurė
2021–2022 m. I 1 finalas
2022–2023 m. I 1 finalas
2023–2024 m. I

Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė.[6][7][8]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]