Zetos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Зета
Zeta
Serbijos despotato dalis (1421-1451)

1356 – 1498
Flag herbas
Vėliava Balšičių herbas
Location of Zeta
Location of Zeta
Zeta (pilka) suirusioje Serbijos imperijoje 1378 m.
Sostinė Podgorica, Cetinjė (po 1431 m.)
Kalbos Senoji bažnytinė slavų kalba
Valdymo forma monarchija
Zetos kunigaikštis
 1356–1362 (pirmasis) Balša I
 1496–1498 (paskutinis) Stefanas II Crnojevičius
Istorija
 - Atskilo nuo Serbijos 1356 m., 1356
 - Prijungta prie Osmanų imperijos 1498 m.

Zetos kunigaikštystė (juodkal. Зета) − viduramžių laikų valstybė Balkanuose, šiuolaikinės Juodkalnijos teritorijoje. Zetos pavadinimas kilo nuo šalia tekančios Zetos upės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zetos teritorijos valdant Džuradžui I (apie 1372 m.)

1355 m. mirus didžiausiam Serbijos imperijos valdovui Stefanui Dušanui, imperija ėmė byrėti. Ilgainiui čia susiformavo 6 atskiros valstybės, valdomos vietos dinastijų. Tuo pasinaudoję Zetoje į valdžią atėjo vietos didikai Balšičiai, kurie iš pradžių valdė kaip imperijos vasalai, bet nuo 1360 m. − kaip visiškai nepriklausomi. Dinastijos pradininkas – Balša I, jo sūnus Jura I, Stratomiras ir Balša II (m. 1385) valdė Barą, Budrą, Škoderį, nuolatos kariavo su serbų caru, Albanijos valdovu ir palaikė santykius su serbais, Venecija ir Dubrovniku. Nuo 1371 m. yrant Serbijos valstybei, plėtė savo teritoriją Serbijos sąskaita. Valdant Balšičiams, krašte galutinai įsitvirtino stačiatikių tikėjimas. Iš pradžių Zeta valdė nemažas teritorijas Metohijoje bei dabartiniame Kosove, bet po Džuradžo I mirties 1378 m., šios teritorijos perėjo Brankovičiams. Nuo 1378 m. Balša II vadino save Duresio kunigaikščiu. Stratomiro sūnus Jurgis II valdė 13851403 m. Dėl savo karų su osmanais ir nesėkmių pateko į tautosaką.

1421 m. mirdamas paskutinysis Balšičius Balša III paliko kunigaikštystę savo motinos broliui, Serbijos despotui Stefanui Lazarevičiui, ir Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Dėl Zetos SErbija kariavo su Venecija, kuri irgi pretendavo į jos teritorijas, kol galiausiai buvusios Zetos valdos buvo pasidalintos. Kadangi despotai kovodami su Osmanais negalėjo skirti pakankamo dėmesio Juodkalnijai, jos teritorijos stipriai susitraukė. 1420-1448 m. visą pajūrį (vadinamąją Donja Zetą serb. Доња Зета) nuo Kotoro šiaurėje iki Ljeso (dab. Albanija) pietuose užvaldė Venecijos Respublika, kuri prijungė jį prie Jūrinės Venecijos (Venecijos Albanijos). Ji teritorijas prie Kotoro įlankos išlaikė iki pat XVIII a. Be to, ir kalnuotoji Zeta kurį laiką buvo valdoma Humo kunigaikštystės.

1451 m. čia įsigalėjo nauja vietinė dinastija − Crnojevičiai, valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija. Crnojevičių valdos užėmė tik labai nedidelę dalį Juodkalnijos, ties sostine Cetinjė.

1498 m. Zetą nukariavo Osmanų imperija.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Balkanų istorija
Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo
Ilyrija, Mezija
Bizantijos imperija
Serbų kunigaikštystės (župos):
Raška
Bizantija (Sirmijaus tema)
Duklia > Serbijos DK
Serbijos karalystė > Serbijos imperija
Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai
Serbijos despotija
Osmanų imperija
Rumelijos, Nišo ejaletai
Moderniosios Serbijos istorija:
Serbijos, Juodkalnijos kunigaikštystės
Serbijos, Juodkalnijos karalystės
Jugoslavijos karalystė
Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija
Serbija, Juodkalnija, Kosovas
Balšičiai
Lazarevičiai/Brankovičiai
Crnojevičiai