Zaibatsu

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Japonijoje zaibatsu (財閥, tiesiogine prasme – turtinė klika) vadinamos didelės įmonių grupės, konglomeratai.

XIX a. ir pirmojoje XX a. pusėje zaibatsu sąvoka naudota apibūdinti didelėms atskirų šeimų kontroliuojamoms bankų ir pramonės įmonių grupėms. Keturi didieji zaibatsu buvo sukurti dar Edo laikotarpyje. Tai Mitsubishi, Mitsui, Sumitomo ir Yasuda. Verslo konglomeratai, antrojo lygmens zaibatsu, atsiradę po Rusijos-Japonijos karo iki Antrojo pasaulinio karo yra Okura, Furukawa, Nakajima ir Nissan.

Sąjungininkų okupacijos metu zaibatsu Japonijoje formaliai buvo panaikinti. Juos kontroliuojančių šeimų turtas buvo konfiskuotas; buvusios zaibatsu „galvos“ – holdingo kompanijos – sunaikintos, o persipinantis kompanijų valdymas, kuris buvo ypač svarbus senajai sistemai – uždraustas. Taip 1946 m. Vyriausioji sąjungininkų vadovybė išardė tokius zaibatsu kaip Asano, Furukawa, Nakajima, Nissan, Nomura ir Okura. Matsushita, nors ir nebuvo zaibatsu, taip pat buvo planuojama suskaldyti, tačiau nuo to ją išgelbėjo profesinės sąjungos pateikta peticija, kurią pasirašė 15 000 darbuotojų ir jų šeimos narių.

Sąjungininkų reformatoriams bei karinei vadovybei niekada nepavyko visiškai išskaidyti zaibatsu, iš dalies ir dėl to, kad tuometinė laiko dvasia palaikė konglomeratų kūrimąsi. Konglomeratai laikyti naudingais ekonomikai, o Japonijos viešoji nuomonė bei zaibatsu darbininkų ir vadovybės bei susijusios biurokratijos nuomonė dėl zaibatsu skaidymui buvo nepalanki arba priešiška.