Vyriausybės skola
Vyriausybės skola – pinigų suma, kurią valstybės institucijos yra skolingos skolintojams.[1] Valstybės skola apima vyriausybės, savivaldybių, valstybės socialinės apsaugos fondų ir su jais susijusių subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų visumą. Į ją taip pat įskaičiuojamos ir skolos aptarnavimo išlaidos. Vyriausybės dažniausiai skolinasi, išleisdamos vyriausybės obligacijas, kurias perka finansinės institucijos, taip pat pasirašydama paskolų, lizingo ir kitokius skolos dokumentus. ES Stabilumo ir augimo paktas nustato 60 % BVP ribą vyriausybės skolai.[2]
Valstybės skolos rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valstybės skola skirstoma:
pagal kreditorius:
- vidaus skola – valstybės turtiniai įsipareigojimai vidaus valiuta;
- užsienio skola – valstybės turtiniai įsipareigojimai užsienio valiuta.
pagal paskolų grąžinimo terminą:
- trumpalaikio laikotarpio (iki 1 metų);
- vidutinės trukmės (nuo 1 iki 10 metų);
- ilgalaikio laikotarpio (daugiau nei 10 metų).
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje valstybės skola 1995 m. sudarė 3089 milijonus litų, 2008 m. siekė 17370,9 milijonus litų; 2012 m. pabaigoje – 44775,1 milijonus litų. Pagal kreditorius 2012 m. 75,6 proc. Lietuvos valstybės skolos sudarė užsienio, likusią dalį – vidaus skola.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Venantas Mačiekus. Valstybės skola, vyriausybės skola. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 620-621 psl.
- ↑ [1] Europos Komisija