Vladas Niunka
| Vladas Niunka | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. rugpjūčio 17 d. Baisogala, Kauno gubernija |
| Mirė | 1983 m. gruodžio 26 d. (76 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | valstybinis ir partinis veikėjas, filosofas, spaudos darbuotojas |
| Partija | 1928 m. LKP / SSKP |
| Alma mater | 1936 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Vladas Niunka (1907 m. rugpjūčio 17 d. Baisogaloje – 1983 m. gruodžio 26 d. Vilniuje) – sovietinis partinis ir valstybės veikėjas, filosofas, spaudos darbuotojas, LSSR mokslų akademijos akademikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1925 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. 1925–1928 m. mokytojavo Šiauliuose. 1926 m. atvykęs studijuoti į Kauną įsitraukė į komunistinį judėjimą, už tai po valstybės perversmo 1928–1931 m. kalintas Varnių koncentracijos stovykloje, 1938–1939 ir 1939–1940 m. Dimitravo priverčiamojo darbo stovykloje. 1933 m., 1933–1935 m. redagavo laikraštį „Revoliucinis darbininkas“, 1937–1939 m. su kitais – leidinį „Propagandistas“, 1937 m. padėjo išleisti laikraštį „Liaudies frontas“. 1936–1938 m. laikraščio „Tiesa“ redakcinės kolegijos narys. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą.
.jpg)
Sovietams okupavus Lietuvą, nuo 1940 m. liepos 14 d. rinkimų į Liaudies Seimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. 1940–1944 m. LSSR prokuroras. 1940 m. birželio-liepos mėn. ir 1943–1944 m. LKP laikraščio „Tiesa“ redaktorius, 1943–1944 m. dar ir LKP(b) CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1944 m. gegužės-gruodžio mėn. LKP(b) CK antrasis sekretorius. 1945–1948 m. LSSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas, 1948 m. dar ir LSSR švietimo ministras. 1948–1961 m. LKP CK sekretorius. 1961 m. netikėtai atleistas iš LKP CK biuro narių ir sekretoriaus pareigų. 1961–1970 m. žurnalo „Komunistas“ vyriausiasis redaktorius.
1946–1962 m. SSRS AT, nuo 1947 m. LSSR AT deputatas. 1955–1963 m. LSSR AT pirmininkas.
1946–1950 m. ir 1961–1968 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1947 m. docentas. Nuo 1968 m. LSSR mokslų akademijos visuomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius, nuo 1970 m. dar ir draugijos „Žinija“ prezidiumo pirmininkas. 1971 m. filosofijos mokslų kandidatas.[1][2] Palaidotas Antakalnio kapinėse.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nuo Vatikano Pirmojo iki Vatikano Antrojo, 1963 m.
- Socialiniai katalikybės mitai, 1965 m.
- Vatikanas ir antikomunizmas, 1970 m.
- Nacionalinis išsivadavimo judėjimas ir religija, 1972 m. (rus.)
- Klerikalinės partijos ir Vatikanas, 1974 m.
- Šių laikų Vatikanas, 1980 m. (rus.) [3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 361 psl.
- ↑ http://www.knowbysight.info/NNN/07637.asp
- ↑ Romas Šarmaitis. Vladas Niunka. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 215
| Partijos politinės pareigos
| ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Icikas Meskupas-Adomas |
LKP CK II sekretorius 1944 m. |
Po to: Aleksandras Isačenka |