Vitaminas K

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Vitaminas K
Menachinonas
Menachinonas
Bendri duomenys
Cheminė formulė -
Molekulinė masė – g/mol
Kiti pavadinimai
  • Naftochinonas
  • Filochinonas
Vitamino savybės
Tirpsta Riebaluose
RDA (suaugusiam vyrui) 0,2-0,3 mg/dieną
RDA (suaugusiai moteriai) 0,2-0,3 mg/dieną
Trūkumo simptomai
  • Sunkiau krešantis kraujas
  • dantenų kraujavimas
Pertekliaus simptomai
Pagrindiniai Šaltiniai

Vitaminas K (Naftochinonai) – grupė medžiagų, priskiriamų vitaminams. Pagrindinės šios grupės medžiagos – filochinonai (vitaminas K1) ir menachinonai (vitaminas K2).

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danų mokslininkas Henrikas Damas atliko tyrimus, kurių metu viščiukai buvo lesinami pašaru be cholesterolio. Po kelių savaičių taip maitinamų viščiukų odoje atsirado daug kraujosrūvų, jiems blogai krešėjo kraujas. Cholesterolio priedai maiste nepašalino šių simptomų. Paaiškėjo kad kartu su cholesteroliu iš maisto pašalinamas kitas junginys, kuris buvo pavadintas koaguliacijos vitaminu. Šis vitaminas buvo pavadintas vitaminu K, nes atradimas buvo pirmiausiai aprašytas vokiškame mokslo žurnale (vokiškai – Koagulations Vitamin). Vitamino struktūrą nustatė Edwardas Adelbertas Doisy (Saint Louis Universitetas). Damui ir Doisy už šiuos darbus skirta 1943 m. Nobelio premija medicinos srityje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos, taip pat daug jo yra augaluose – liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio vaisiuose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šiek tiek yra ir gyvulinės kilmės maiste (kepenys, kiaušiniai).

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas K tirpsta riebaluose.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vitaminas palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.

Poreikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per parą žmogui reikia 0,2-0,3 miligramo vitamino, šį kiekį pagamina žarnyno bakterijos. Naujagimiams, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino su maistu.

Vitamino gali trūkti dėl kepenų ligų ar gausiai vartojamų vaistų (ypač antibiotikų), taip pat sutrikus riebalų rezorbcijai (ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo).

Trūkumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trūkstant vitamino, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos.

Perteklius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perdozavus kūdikiams gali išsivystyti gelta.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]