Vilniaus vaivadija (1926–1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Vilniaus vaivadija.
Vilniaus vaivadija
Województwo wileńskie
←
1925 – 1939 →
 
→
Vaivadija 1938 m. Lenkijos žemėlapyje
Valstybė Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras Vilnius
Apskritys 8
Oficialios kalbos Lenkų
Gyventojų 973 404 (1925)
Plotas 27 849 km²

Vilniaus vaivadija (lenk. województwo wileńskie) – viena iš 16 Antrosios Lenkijos Respublikos vaivadijų. Sukurta 1926 m. buvusiosios Vidurinės Lietuvos ir teritorijos tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos. Vaivadijos plotas 28,9 tūkst. km², gyventojų 1275,2 tūkst. (1931 m.). Administracinis centras — Vilnius. Didžiausi miestai: Vilnius, Ašmena, Dysna, Vileika. Nustojo egzistuoti 1939 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į vaivadijos sudėtį įėjo šiaurės rytinės Baltarusijos teritorijos, kurios pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį buvo perduotos Lenkijai, taip pat Lietuvos rytinės ir pietrytinės teritorijos, Lenkijos užimtos 1920 m. spalio mėn. Vaivadija apėmė dabartines Lietuvos Vilniaus ir Utenos apskričių dalis, taip pat dalį Baltarusijos Gardino, Minsko ir Vitebsko sričių. Iki vaivadijos sudarymo čia egzistavo laikina kvazivalstybė Vidurinė Lietuva, kuri 1922 m. buvo prijungta prie Lenkijos. Vaivadijos gyventojų daugumą sudarė lenkai, čia taip pat gyveno lietuviai, baltarusiai ir žydai.

Vilniaus paskutinis vaivada buvo Artur Maruszewski (1939 m. gegužės 19 d. – rugsėjo 18 d.). 1939 m. rugsėjo mėnesį Sovietų Sąjunga užėmė rytinę Lenkijos dalį. Pietinė vaivadijos dalis buvo prijungta prie Baltarusijos TSR, o šiaurinė grąžinta Lietuvos Respublikai. Lenkijos valdžios organai veikė pogrindyje. Nuo 1942 m. kovo Lenkijos vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai buvo Zygmunt „Albin” Fedorowicz.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritys 1937 m.

Vilniaus vaivadija buvo suskirstyta į 8 pavietus (apskritis), kurie skirstyti į valsčius ir seniūnijas. Vėliau apskričių skaičius keitėsi.

Apskritis Laikotarpis Centras
Breslaujos apskritis 1925–1939 Breslauja
Dysnos apskritis 1925–1939 Glubokas
Dunilovo apskritis 1925 Dunilovas
Maladečinos apskritis 1927–1939 Maladečina
Ašmenos apskritis 1925–1939 Ašmena
Pastovių apskritis 1926–1939 Pastovys
Švenčionių apskritis 1925–1939 Švenčionys
Vileikos apskritis 1925–1939 Vileika
Vilniaus-Trakų apskritis 1925–1939 Vilnius
Vilniaus miestas 1925–1939 Vilnius

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. gyventojų surašymo Vilniaus vaivadijoje ataskaita

Į vaivadiją įėjo šios lietuvių žemės:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
II Lenkijos Respublikos administracinis suskirstymas (1919–1939) m.
Vaivadijos
Balstogės vaivadija (nuo 1919) • Kelcų vaivadija (nuo 1919) • Krokuvos vaivadija (nuo 1920) • Liublino vaivadija (nuo 1919) • Lvovo vaivadija (nuo 1920) • Lodzės vaivadija (nuo 1919) • Naugarduko vaivadija (nuo 1921) • Polesės vaivadija (nuo 1921) • Pamario vaivadija (nuo 1919) • Poznanės vaivadija (nuo 1919) • Stanislavuvo vaivadija (nuo 1920) • Silezijos vaivadija (nuo 1920) • Tarnopolio vaivadija (nuo 1920) • Varšuva (nuo 1919) • Varšuvos vaivadija (nuo 1919) • Vilniaus vaivadija (nuo 1926) • Volynės vaivadija (nuo 1921) 
Atskiri regionai
Naugarduko apskritis (1920–1921) • Polesės apskritis (1920–1921) • Volynės apskritis (1920–1921) • Tešino Silezija (1920–1922) • Vilniaus žemė (1922–1926) 
Ž • A • R
Vilniaus žemės ir Vilniaus vaivadijos apskritys (1922–1939)
Miestas-apskritis
Vilniaus žemės apskritys (1922–1925)
Vilniaus vaivadijos apskritys (1926–1939)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilniaus_vaivadija_(1926–1939)&oldid=7070604"