Vidurinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuviškoji Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje (Renhofo pilis)
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

Vidurinė mokykla – bendrojo lavinimo mokyklų tipas; įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Baigus vidurinę mokyklą, t. y. išlaikius abitūros egzaminus, leidžiama studijuoti aukštojoje mokykloje. Išsilavinimo trukmė bei programos priklauso nuo švietimo sistemos.

Lietuvoje šiuo metu vidurinės mokyklos skyla į gimnazijas ir progimnazijas. Patvirtinus Švietimo įstatymo pataisas, nebeliks pradinių, vidurinių mokyklų – iki aštuntos klasės vaikai mokysis progimnazijose, o paskui – gimnazijose arba profesinėse mokyklose.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje vidurinės mokyklos tipui priskiriama[2]:

  • Vidurinė mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos; vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
  • Gimnazija (akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa, akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);
  • Menų gimnazija: joje yra akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo programos. Lietuvoje – pvz., Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, anksčiau taip pat Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazija.
  • Konservatorija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir muzikinio ugdymo programa);
  • Nacionalinė menų mokykla (akredituota vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir meninio ugdymo programa, pradinio ir meninio ugdymo programa);
  • Suaugusiųjų mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programos). Lietuvoje – pvz., Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras, Jonavos suaugusiųjų švietimo centras ir kt.
  • Specialioji mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Urbonaitė, Ieva (2010-01-05). „Pagrindines mokyklas keis progimnazijos“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  2. LR švietimo įstatymo 41 str. 4 ir 7 d.