Vibrafonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vibrafonas

Vibrafonas (lot. vibro – „virpu“, „virpinu“ + gr. phōnē – „garsas“) – mušamasis muzikos instrumentas, sudarytas iš nevienodo ilgio metalinių plokštelių, sudėtų ant rėmo dviem horizontaliomis eilėmis. Plokštelės yra 1,2 cm storio ir 3,9 cm pločio. Po plokštelėmis pritvirtinti metaliniai cilindriniai rezonatoriai, kurių viduje yra judamos mentelės. Jos lėtai sukamos el. variklio arba spyruoklės, pridengia arba atidengia cilindro angą ir sukelia vibruojančio garso įspūdį. Vibrafonas taip pat turi garsą reguliuojantį pedalą.

Vibrafonas mušamas per plokšteles keturiomis arba dviem lazdelėmis, turinčiomis fetro, vatos arba gumos antgalį.

Instrumentas atsirado XX a. pradžioje. Dabartinio pavidalo instrumentas pagamintas Anglijoje 1936 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. VibrafonasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 202 psl.