Verona – Vikipedija

Apie JAV miestą žr. Verona (JAV).

Verona it. Verona



Verona 45°26′00″ š. pl. 10°59′00″ r. ilg. / 45.43333°š. pl. 10.98333°r. ilg. / 45.43333; 10.98333 (Verona)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Venetas
Provincija	Veronos provincija

Meras	Flavio Tosi

Gyventojų (2007)	260 600
Plotas	206,63 km²
Tankumas (2007)	1 261 žm./km²

Vikiteka	Verona

Kirčiavimas	Veronà

Verona – miestas šiaurės Italijoje, Alpių papėdėje, Veneto srityje; provincijos centras. Miestas žavi turistus savo senamiesčiu – siauromis gatvelėmis, viduramžiais susiformavusiomis aikštėmis, puoštomis kolonomis ir fontanais. Miesto Bra aikštėje yra 30 m. e. m. pastatytas amfiteatras – Veronos arena. Miestas išsidėstęs prie Gardos ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verona minima nuo 300 m. prieš Kristų. I a. pr. m. e. Verona buvo vartai į Adrijos jūrą, tapo Romos kolonija. 403 m. vestgotai Veronoje nugalėjo romėnų pajėgas. 489 m. ostgotų karalius Teodorikas nugalėjo Odoakro vadovaujamus germanus. Valdant langobardams (568–774 m.) Verona buvo kunigaikštystės centras. IX–XI a. priklausė frankams, vengrams, bavarams. Nuo XII a. tapo miestu-komuna, vėliau įėjusi į Lombardijos lygą. 1387 m. miestas prisijungė prie Milano, 1405 m. – prie Venecijos, kuri pagal Kampoformijaus taiką 1797 m. atiteko Austrijai. Italijos karalystės dalimi Verona vėl tapo 1866 m.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1990 m. mieste vyko XIV pasaulio futbolo čempionatas.

Stipriausi miesto futbolo klubai:

Hellas Verona FC (1903–)
AC ChievoVerona (1929–)
Stadio Marc'Antonio Bentegodi, stadionas.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai