Vermikompostas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Sliekų perdirbamos organinės atliekos

Vermikompostas (angl. vermicompost) – pūdinyssliekų perdirbtų organinių atliekų.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vermikomposte yra makro- ir mikroelementų, vitaminų, natūralių antibiotikų, fermentų, 18 aminorūgščių bei naudingos mikrofloros.

Nustatyta, kad jame būna 40 - 60 % sausos organinės medžiagos, iš kurios 10-12 % humuso, 0,9 - 3 % azoto, 1,3 - 2,5 % fosforo, 1,2 - 2,5 % kalio, 4,5 - 8 % magnio, 0,5 - 5,1 mg/kg vario, 0,5 - 2,5 % geležies, 60 - 80 mg/kg magnio, 28 - 25 mg/kg cinko, ne mažiau kaip 2 mg/kg kobalto. Be to, 1 g vermikomposto būna iki 20000 milijardų bakterijų.

Augalininkystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalams reikalingi elementai vermikomposte yra organiniuose junginiuose. Ypatingai didelę vertę vermikompostui suteikia jame esančios huminės rūgštys, kurių būna nuo nuo 5,6 iki 17,6 % sausos medžiagos.

Lyginant su mėšlu, vermikompostas turi 100 kartų daugiau bakterijų, kurios atstato dirvos gyvybingumą.

Vermikomposto rūgštingumas yra artimas neutraliam – pH 6,5 – 7,2. Tad įterptas į dirvožemį, trukdo plisti augalų įvairių ligų sukėlėjams.

Vermikomposte daug auksinų, heteroauksinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, gerinančių persodinamų augalų prigijimą, pagreitinančių sėklų dygimą, padidinančių augalų atsparumą ligoms. Tręšti vermikompostu linai neserga fuzarioze, antraknoze.

Vermikompostas – ekologiškai švari trąša, neleidžianti susikaupti nitratams. Jame nėra piktžolių sėklų arba jų kiekis sudaro mažiau nei vieną sėklą litre. Vermikompostas gerina agrochemines, fizines ir biologines dirvos savybes. Jis 10-15 kartų veikmingesnis už kitas organines trąšas. Tad vietoje 30-60 t mėšlo užtenka 2 - 4 tonų vermikomposto. Jo užtenka 250 - 300 kg/ha, kai tręšiamas ne visas laukas, o tik eilutės, kur auga augalai.

Tręšimo bandymai rodo, kad vermikompostas 15-20 % padidina žieminių kviečių, 30-40 % kukurūzų, iki 20 % cukrinių runkelių, 25-30 % daržovių, 45-50 % bulvių derlių.

Sliekų auginimo technologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Organinių atliekų perdirbimo sliekų pagalba, technologija priklauso nuo gamintojo pasirinkto tikslo:

  • sliekai žvejybai
  • sliekai farmacijai
  • atliekų perdirbimas
  • prekinio vermikomposto gavimas

Sliekų auginimas sudėtingas procesas. Pradžiai rekomenduojama įsigyti nedidelį sliekų kiekį. Garantuotas stabilus prieauglis prasideda nuo 100000 veislinių sliekų. Rekomenduojamas kiekis nuo 100 tūkst. Iki 3 mln. vienetų. 100 tūkstančių – smulkiems ūkiams, 1 - 3 mln. sliekų – vidutinio dydžio ūkiams. Eksploatacinės sąnaudos tiek mažam, tiek dideliam kiekiui pradinėje stadijoje praktiškai vienodos.

Dauguma žmonių planuoja įsigyti sliekus pavasarį ar vasaros pradžioje. Įsigijus tuo metu sliekus, prarandama beveik pusę šiltojo metų periodo, nes sliekų adaptacija (prisitaikymas) naujam substratui(maistui) vyksta apie 0,5 – 2 mėnesius. Rekomenduojama sliekus įsigyti rudenį arba žiemą. Tam reikalinga nedidelė šildoma patalpa (1mln. sliekų užtenka 10 - 15 m²). Substratą galima gaminti ir lauke. Įsigijus sliekus šaltuoju metų laiku, jie adaptuojasi naujame substrate ir jau dauginasi maksimaliai pasiruošę vasario pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje. Per šį laiką yra įgyjama patirties darbe su sliekais ir sliekai efektyviai išnaudojami šiltuoju metų laiku, kai jie yra ypač aktyvūs. Būtina sąlyga - sliekų veisimo technologija, kuri priklauso nuo Jūsų pasirinkto sliekų veisimo tikslo. Universalios technologijos nėra.

Veisiant sliekus žvejybai, bet kokiu atveju gaunamas biohumusas, bet mažesni kiekiai ir prastesnės kokybės. Auginant sliekus dėl prekinio biohumuso gamybos, Jūs gausite taip pat tam tikrą kiekį sliekų biomasės, kurią galėsite panaudoti žvejybai ir kitoms reikmėms. Veisiant sliekus tik atliekų perdirbimui, Jūs gausite substratą su sliekais, kurį pradžioje galėsite panaudoti tik gamybos plėtrai.

Vermikomposto gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmas etapas - „vartymas“, - ruošiamas substratas (maistas sliekams). Tai aikštelė patalpų viduje, kur pradinės žaliavos paruošiamos iki reikalingos kondicijos ir sumaišomi visi reikalingi komponentai. Vėliau pagal atitinkamą technologiją substratas dedamas į rietuves, kur ir vyksta kompostavimas. Kompostavimas vyksta iki dviejų mėnesių. Per tą laiką, masė, kuri supilta į rietuvę, permaišoma ne mažiau kaip 8 kartus laikantis technologijos. Maišoma taip, kad rietuvės „juda“ link paruošto substrato (maisto sliekams) sandėlio. Vienu metu kompostuojama 8-9 rietuvės.

Rietuvėse vyksta aerobiniai procesai, skaidosi medžiagos ir kompostuojasi. Gaunasi vienalytė medžiaga-kompostas. Rietuvėse vyksta pakankamai sudėtingi cheminiai ir biologiniai procesai, kurių metu temperatūra pakyla iki +70 °C. Tokiu būdu paruoštas kompostas yra ekologiškai švarus ir neturintis kvapo maistas sliekams.

Antras etapas – sliekų šėrimas. Tai atskira patalpa, kur iš komposto yra suformuotos lysvės, kuriuose gyvena įveisti sliekai. Sliekai perdirba kompostą, iš kurio gaunamas vermikompostas.

Sliekams perdirbant kompostą į vermikompostą reikalingos geros sąlygos. Turi būti sudarytas reikalingas mikroklimatas, neturi būti pašalinių garsų, jais reikia rūpintis kaip ir kitais naminiais gyvūnais. Sliekai labai reaguoja į aplinkos pokyčius. Pasikeitus mikroklimatui, ar atsiradus pakankamai trikdančiai aplinkai, sliekų produktyvumas sumažėja ir jie perdirba mažesnius kiekius komposto.

Trečias etapas - vermikomposto atskyrimas ir fasavimas. Šiame etape žaliavinis vermikompostas brandinamas, džiovinamas, sijojamas. Po to vermikompostas yra pakuojamas į atitinkamą tarą. Vermikomposto kokybė labai priklauso būtent nuo šiame etape atliktų darbų.