Verdeno sutartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geopolitinė padėtis po Verdeno sutarties

Verdeno sutartis (pranc. Traité de Verdun, vok. Vertrag von Verdun, it. Trattato di Verdun) − 843 m. aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas II Vokietis pasidalijo Karolio Didžiojo valdas.

Lotarui I liko imperatoriaus titulas; valdyti jis gavo Italiją ir žemių tarp Reino ir Ronos, Karolis II Plikagalvis gavo žemes į vakarus nuo Reino (Vakarų Frankų karalystė), Liudvikas II Vokietis − į rytus nuo Reino (Rytų Frankų karalystė).

Šia sutartimi susidariusios valstybės davė pradžią būsimai Italijai, Prancūzijai, Vokietijai ir maždaug atitiko pradėjusių susidaryti italų, prancūzų ir vokiečių tautų gyvenamą teritoriją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]