Vektoriaus norma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Normamatematinė sąvoka, skaičiaus absoliutaus didumo ir vektoriaus ilgio apibendrinimas.[1]

Norma yra funkcija, kiekvienam vektoriui iš vektorinės erdvės priskirianti realųjį skaičių, t.y,

tenkinanti aksiomas:

Antroji aksioma vadinama trikampio nelygybe.

Matematinė konstrukcija, kuri nuo normos skiriasi tuo, kad jos reikšmė nenuliniam vektoriui gali būti lygi nuliui (netenkinanti antrosios aksiomos), vadinama pusnorme.

Vektoriaus x norma paprastai žymima

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. norma. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-30).