Varlamas Šalamovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Varlamas Šalamovas
Varlamas Šalamovas
Gimė 1907 m. birželio 18 d.
Vologdoje
Mirė 1982 m. sausio 17 d. (74 metai)
Maskvoje
Tautybė rusas
Tėvas Tichonas Šalamovas
Motina Nadežda Šalamova
Veikla rusų rašytojas, scenaristas
Vikiteka Varlamas Šalamovas

Varlamas Šalamovas (rus. Варла́м Ти́хонович Шала́мов, 1907 m. birželio 18 d. – 1982 m. sausio 17 d.) – sovietų rašytojas, politinis kalinys, „Kolymos apsakymų“ autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Namas kuriame gimė Varlamas Šalamovas

Varlamas Šalamovas gimė 1907 m. rusų stačiatikių dvasininko šeimoje. Mokėsi Vologdos berniukų gimnazijoje. Kaip dvasininko vaikas V. Šalamovas neturėjo teisės stoti į aukštąją mokyklą. Dirbo gamykloje Maskvoje. 1929 m. pirmą kartą nuteistas už tai, kad spausdino ir platino Vladimiro Lenino „Laišką suvažiavimui“, kuriame perspėjama apie J. Staliną. 5 metų bausmę atliko Višeros lageryje (Uralas).

1937 m. nuteistas už kontrrevoliucinę veiklą ir išsiųstas į Kolymą. Karo metais vėl buvo teisiamas už tai, kad rašytoją, Nobelio premijos lauretą Ivaną Buniną, spėjusį emigruoti iš Sovietų Sąjungos, apibūdino kaip rusų klasiką. V. Šalamovas Kolymą paliko tik 1953 m. Vėliau jis šį kraštą pavadino „Osvencimu be krosnių“, o savo kūrybą – „antiliteratūra“.

1956 m. grįžo į Maskvą ir toliau rašė. 1978 m. apgyvendintas senelių ir invalidų internate. Kūryba buvo spausdinama ir leidžiama užsienyje. Prancūzijos PEN klubas skyrė jam premiją. 1982 m. sausio mėn. perkeltas į psichoneurologinį dispanserį, kuriame netrukus mirė.