Vardažodis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vardažodis (lot. nomen 'vardas') – kalbotyros terminas, kuriuo bendrai vadinami daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai.[1] Šios kalbos dalys į vieną grupę jungiamos dėl to, kad daugumoje kalbų jos pasižymi panašiomis morfologijos ir sintaksės ypatybėmis. Priklausomai nuo vienai ar kitai kalbai būdingos gramatinės sistemos, daiktavardžiai, būdvardžiai ir skaitvardžiai gali būti derinami tarpusavyje ir su kitomis kalbos dalimis gimine, skaičiumi, linksniu, derinimas arba kiti gramatiniai ryšiai gali priklausyti nuo daiktavardžio klasės ir kitų tam tikrai kalbai būdingų veiksnių.[2]

Lietuvių kalbos vardažodžiams būdingos giminės, skaičiaus ir linksnio kategorijos, vardažodžiai gali eiti tiek antrinėmis (pažyminiu, papildiniu, aplinkybėmis), tiek pagrindinėmis sakinio dalimis (veiksniu, vardine tarinio dalimi).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. zodynai.igloro.info: Vardažodis (žodžio reikšmė); tikrinta 2017-11-27
  2. Kapust, Waltraud H. (1998). Universality in noun classification. San Jose State University: UMI Dissertations Publishing,. ISBN 9780591849653