Vandenilio potencialas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Keli pH pavyzdžiai
Skystis pH
Akumuliatoriaus rūgštis <1,0
Žmogaus skrandžio sultys 1,1-3,0
Citrinų sultys 2,4
Kola 2,5
Actas 2,9
Apelsinų ar obuolių sultys 3,5
Alus 4,5
Kava 5,0
Arbata 5,5
Rūgštinis lietus < 5,6
Augalo tarpląstelinė erdvė 5,6
Pienas 6
Tyras vanduo1 6.4
Ląstelės citoplazma 7,0
Žmogaus seilės 7,4
Kraujas 7,34–7,45
Jūros vanduo 8,0
Muilas 9,0–10,0
Buitinis amoniakas 11,5
Baliklis 12,5
Buitinis šarmas 13,5

pH (vandenilio potencialas) – vandenilio jonų (H+) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. Žymėjime raidė p kilusi iš vokiško žodžio Potenz, reiškiančio koncentracijos dydį, o raidė H reiškia vandenilio jonus.

„pH“ reikšmė yra nuo 0 iki 14, kur pH<7 rūgštiniams tirpalams, pH=7 neutraliems tirpalams ir pH>7 šarminiams tirpalams.

Formulė, pagal kurią apskaičiuojamas pH:

kur [H+] reiškia vandenilio jonų koncentraciją, matuojamą moliais litre.

1Šviežiai distiliuoto arba hermetiškai laikomo vandens pH lygus lentelėje nurodytam 6.4. Tačiau atvirame ore distiliuotas vanduo sugeria oro CO2 ir pH greitai sumažėja iki maždaug 5.5.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]