Trombocitozė

Trombocitozė – kraujo plokštelių (trombocitų) skaičiaus padidėjimas kraujyje. Viršutinė normos riba yra maždaug 450x10⁹/L. Trombocitozė atsiranda dėl padidėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose. Ji gali būti suaktyvėjusi dėl pačių kaulų čiulpų ligos ar pažeidimo arba kaip reakcija į kitą ligą.

Klasifikacija

Reaktyvios priežastys:

• Fiziologinė trombocitozė: dėl streso, nėštumo, sunkaus fizinio krūvio
• Paraneoplastinė trombocitozė: dėl piktybinių kraujo ligų ar piktybinių navikų
• Lėtinės infekcinės ligos: tuberkuliozė, osteomielitas
• Lėtinės uždegiminės ligos: Krono liga, opinis kolitas, sarkoidozė
• Būklė po blužnies pašalinimo (splenektomijos)
• Potrauminė trombocitozė: po didelių operacijų, sunkių traumų
• Geležies trūkumo anemija
• Esant ūminiam kraujavimui
• Atsistatant kraujo rodikliams po radioterapijos ar chemoterapijos
• Piktybiniai navikai

Kraujo ligų sąlygota trombocitozė gali būti dėl:

• Lėtinių mieloproliferacinių ligų: esencinė trombocitemija, tikroji policitemija, lėtinė mieloleukemija, pirminė mielofibrozė
• Kitų piktybinių kraujo ligų: MDS su izoliuota 5q delecija, refrakterinė anemija su žiediniais sideroblastais ir trombocitoze, ūminė mielogeninė leukemija

Simptomai

Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje gali padidinti kraujo krešėjimo aktyvumą ir sukelia trombofiliją. Esant labai dideliems skaičiams (daugiau nei 1 000 000x10⁹/L), ypač sergant tikraja policitemija arba esencine trombocitemija, gali paradoksaliai padidėti kraujavimo rizika.

Gydymas

Trombocitozė pati neturi būti gydoma, reikia gydyti ją sukeliančią ligą.