Tritonas (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Tritonas

Voyager 2 1989 m. daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas William Lassell
Atrastas 1846 m. spalio 10 d.
Orbitos charakteristikos
Didžioji pusašė 354 800 km
Ekscentricitetas 0,0000
Apskriejimo
periodas
−5,877 d. (priešingas sukimasis)
Vidutinis greitis
orbitoje
2,138 km/s
Posvyris 157,340° (į Neptūno ekvatorių)
130.063° (į Neptūno orbitą)
130,267° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Neptūno
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 2706,8±1,8 (0,2122 Žemės)
Paviršiaus plotas 23 018 000 km²
Tūris 10 384 000 000 km³
Masė 2,147×1022 kg (0,00359 Žemės)
Vidutinis tankis 2,05 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,782 m/s²
Pabėgimo greitis 1,455 km/s
Sukimosi apie
ašį periodas
5 d, 21 h, 2 min, 28s
Ašies posvyris 0
Albedas 0,76
Paviršiaus
temperatūra
~34,5 K
Atmosferos charakteristikos
Atmosferos slėgis 0,001 kPa
Atmosferos sudėtis Azotas (99,9 %)
Metanas (0,1 %)

Tritonas (gr. Τρίτων) arba Neptūnas I – didžiausias Neptūno palydovas. Atrado Viljamas Laselis 1846 m., praėjus vos kelioms savaitėms po Neptūno atradimo. Tritonas didesnis už Urano palydovus, be to, turi atmosferą, kurioje, kaip ir Titane (didžiausiame Saturno palydove), yra azoto (99,9 %). Aplink savo ašį apsisuka per 5 paras ir 21 val.

Orbita beveik apskrita, o Tritono skriejimo kryptis priešinga Neptūno sukimuisi. Tai vienintelis Saulės sistemoje didelis planetų palydovas, turintis tokią priešingą skriejimo savybę.

Įsivaizduojamam stebėtojui Tritone atrodytų, kad Neptūno paviršius labai greit kinta. Taip yra dėl priešingos planetai skriejimo krypties. Iš šio palydovo būtų nepatogu stebėti planetas. Tik Neptūnas būtų ryškesnis, bet planetai atsidūrus priešais Saulę, ilgus metus ji būtų visai nematoma. Žiūrint iš Tritono, Saturnas spindėtų silpniau, nei iš Žemės, nes atstumas tarp Neptūno ir Saturno kur kas didesnis negu tarp Saturno ir Žemės. Dar arčiau Saulės skriejančios planetos apskritai nebūtų matomos. Kita vertus, iš jo būtų patogu stebėti už Saulės sistemos ribų esančius objektus.