Trijų sienų sankirta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prancūzijos, Šveicarijos ir Vokietijos sienų sankirta prie Bazelio
Buvęs Lietuvos-Lenkijos-Prūsijos sienų sankirtos paminklas Bogušių kaime, prie Alnos upės. (Iš Z.Gliogerio Senovės Lenkijos enciklopedija)

Trijų sienų sankirta – geografinis taškas, kuriame sueina trys vienodos reikšmės teritorijas skiriančios sienos arba trys vienodos reikšmės teritorijos (valstybės, provincijos, rajonai ir pan.).

Sankirtų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurios trijų valstybių sienų sankirtos istoriškai susiformavo gana seniai, juose susitinka ne tik šalių teritorijos, bet ir kultūros, kalbos. Dažnai šie punktai puošiamos kaimyninių valstybių vėliavomis, yra pastatomos žymės, obeliskai. Šiose vietose mėgsta fotografuotis turistai, apie jas kuriami įvairūs pasakojimai, legendos. Taip apie Kruonio gaidžius caro laikais buvo sakoma, kad jie budina tris gubernijas - mat prie šio kaimo kirtosi Rusijos imperijos Suvalkų, Kauno ir Vilniaus gubernijų ribos ir gaidžio giedojimą galėjo išgirsti visų trjų gubernijų gyventojai.

Trijų valstybinių sienų sankirtą oficialiai įteisina derybų sutartis, kurią privalo ratifikuoti visų gretimų šalių aukščiausieji valdžios organai. Pasaulyje trijų sienų sankirtų daugiausiai turi Kinija (14), o jų neturi salose esančios valstybės, taip pat kai kurios šalys kaip JAV ar Kanada. Iš viso pasaulyje žinomos 134 trijų sienų sankirtos tarp 195 valstybių. Bene labiausiai pagarsėjusi yra sena Belgijos-Olandijos-Vokietijos valstybinių sienų sankirta ant Valserio kalno.

Lietuva taip pat turi tris sausumos ir dvi jūrines valstybinių sienų sankirtas.

Sienų sankirta Liudvinavas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai Baltarusijos-Latvijos-Lietuvos trijų sienų sankirta. Nustatytas šių valstybių demarkacinių komisijų 2001 m. birželio mėn. 29 d. protokolu. Pasienio ženklą sudaro centrinis geodezinis ženklas, įrengtas valstybinių sienų sankirtos taške ir trys ketursieniai stulpai, atsukti į geodezinį ženklą. Kiekvieno stulpo sienoje yra herbas ir valstybės pavadinimas.

Sienų sankirta Mara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos trijų sienų sankirta, yra upės Mara vagos viduryje. Tarpvyriausybinis susitarimas dėl šių valstybinių sienų sankirtos pasirašytas 2009 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.

Sienų sankirta Vištytis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai Lenkijos-Lietuvos-Rusijos trijų sienų sankirta, yra už trijų kilometrų į pietus nuo Vištyčio ežero ir už 100 metrų nuo Varmijos Mozūrų ir Palenkės vaivadijų ribos važiuojant Lenkijos vaivadijos keliu DW651. 1422 metų rugsėjo 27 dieną Melno sutartimi buvo įteisinta siena tarp Lietuvos-Lenkijos valstybės ir Rytprūsių, tuo pačiu nustatytas ir sankirtos taškas. Vėliau jis pasidarė nebereikalingas, nes Lenkija ir Lietuva įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Tarpukariu Lietuvos-Lenkijos siena nebuvo demarkuota, taigi ir sankirtos taškas oficialiai nebuvo įteisintas. Dabartinė sankirta buvo nustatyta Vilniuje trišaliu susitarimu 2005 m. spalio 27 d.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Trišalis susitarimas dėl LT/PL/RU sienų sankirtos taško

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]