Transliatyvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Transliatyvas – vienas iš Uralo kalboms būdingų linksnių. Pagrindinė transliatyvo reikšmė yra būklės arba kokybės pokytis ('pavirsti X' arba 'pakitus tapti X'), tačiau dažnai turi ir kitų, su būklės pokyčiu nesusijusių reikšmių.[1]

Suomių kalboje sudaromas prie silpnosios vardažodžio šaknies pridedant priesagą -ksi, daugiskaitoje prieš šią priesagą eina daugiskaitos žymuo -i-. Vartojamas kaip tarinio (predikatinės) aplinkybės.[1]

  • pitkä 'ilgas', venyi pitkäksi 'pasidarė ilgas', 'nusidriekė'
  • englanti 'anglų kalba', englanniksi 'angliškai (kalbėti, rašyti ir pan.)'
  • pentu 'šuniukas (jauniklis)', Se on pennuksi iso 'Kaip šuniukas jis didelis'
  • musta aukko 'juodoji skylė', (muuttui) mustaksi aukoksi '(pavirto) juodąja skyle'
  • kello kuusi 'šešios valandos', kello kuudeksi 'šeštą valandą'

Estų kalbos pavyzdžiai:[2]

  • pikk 'ilgas', venis pikaks 'pasidarė ilgas', 'nusidriekė'
  • must auk 'juodoji skylė', (muutus/muundus) mustaks auguks '(pavirto) juodąja skyle'
  • kell kuus 'šešios valandos', kella kuueks 'šeštą valandą'

Vengrų kalboje transliatyvo priesaga po balsių yra -vá / -vé; po priebalsių ji asimiliuojama:

  • só 'druska', Lót felesége sóvá változott 'Loto žmona virto druska.'
  • fiú 'berniukas; sūnus', fiává fogad 'įsūnyti'
  • bolond 'kvailys', Bolonddá tett engem 'Jis mane apkvailino.'

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Translative case“. Definitions.net. Nuoroda tikrinta 2020-12-29.
  2. Saav kääne (Transliatyvas), Eesti keele käsiraamat (Estų kalbos vadovėlis), Eesti Keele Instituut, 2007