Totas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Šis straipsnis - apie dievybę. Apie to pat pavadinimo egiptiečių mėnesį, žiūrėkite straipsnį Thoutas
Senovės Egipto dievybė:
Totas (ḏḥwty)
Užrašymas:
G26t
Z4
Klasė: Demiurgas, lunarinė dievybė
Globoja: žinias, mokslą
Tėvai: Gebas ir Nut
Sutuoktinis: Sešata
Garbinimo centras: Hermopolis
Gyvūnas: ibis, babuinas

Totas (Dhwtj, Dahauti, Džehuti, Tehuti, graik Thouth, Taautos, fin. Tahaut) egiptiečių mitologijoje – išminties, skaičiavimo, rašymo dievas, vienas pačių populiariausių dievų. Raštininkų ir archyvų globėjas. Archetipinis dievų raštininkas, steigiantis būties dermę bei tvarką.

Totas – daugiafunkcis dievas. Garbinamas kaip astralinis Mėnulio dievas, kaip Ra kairioji akis ir vadintas „sidabriniu disku“. Viena iš Toto funkcijų – padalyti laiką į metus ir mėnesius, tai rodo jo epitetas „laiko valdovas“ ir jam skirtos penkios papildomos dienos senovės egiptiečių kalendoriuje.

Kartais jis vadinamas vyriausiuoju Ra sūnumi, Ra intelektu, kartais – Gebo ir Nut sūnumi. Žmona yra deivė Maat arba Sešata – „knygų namo“ valdovė, architektų ir raštininkų globėja.

Toto šventasis gyvūnas – pavianas, taip pat paukštis ibis, kurį užmušus Senovės Egipte grėsė mirties bausmė.

Kultas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Totas

Iš pradžių Toto kulto centras buvo Hermopolis, bet jau III tūkst. pr. m. e. šis kultas tapo populiarus visame senovės Egipte. Hermopolio kosmogonijoje – aukščiausiasis demiurgas, kuris atsibunda Nun gelmėse ir dieviškųjų galių kupinu žodžiu sukuria visą būties hierarchiją. Pirmiausia iš jo lūpų arba lotoso žiedo, į kurį įdedama dieviškoji sėkla, gyvačių ir varliagyvių pavidalu pasirodo 8 archetipiniai pradai (4 poros).

Viename tekste buvo nurodyta, jog pats Totas iki 7726 m. buvo Egipto valdovas.

Totas yra kultūrinis herojus. Jis išrado raštą, išmokė žmones rašyti ir skaičiuoti ir sakoma, kad Totas „supranta visas kalbas“. Tai rašto, aritmetikos, geometrijos, muzikos, medicinos, magijos, geografijos ir visokių menų pradininkas, mokytojas bei dvasinis įšventintojas.

Helenizmo laikais Totui buvo priskiriama įvairių liturginių magiškų tekstų autorystė, kurie, kaip palankiai veikianti priemonė, būdavo įdedami į laidojimo rūsius.

Totas yra Horo ir Seto teisėjas. Jis paskiria žmogaus gimimo ir mirties dieną, kaip eneados raštininkas dalyvauja mirusiųjų teisme ir užrašo mirusiojo širdies svorį, duoda nurodymus mumifikuoti mirusįjį.

Mitas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ozyrio mitų cikle Totas yra Ozyrio gynėjas ir geradaris. Jis padeda Izidei atgaivinti gyvatės įgeltą Horą.

Valdovo mituose Totas nutraukia Seto grumtynes su Horu ir užrašo, kad Horas yra Egipto valdovas.

Viename tekste buvo nurodyta, jog ir pats Totas iki 7726 m. buvo Egipto valdovas.

Graikų-romėnų laikotarpiu Totas tapatintas su senovės graikų dievu Hermiu ir romėnų dievu Merkurijumi. To laiko religinėje mistinėje literatūroje Totas tapo populiarus Trismegisto vardu („triskart didis“) kaip visagalis dievas demiurgas.

Nubijoje (dabar Sudanas) vietinio valdovo epitetuose dažnai kartojamos formulės „išmintingas kaip Totas“, „tasai, kuris kaip Totas supranta visas kalbas“.