Toriai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Toriai (angl. Tory) – konservatyvi Anglijos partija. Pavadinimas kilęs iš airiško žodžio tóraighe, kuriuo vadinti Anglijos pilietinio karo XVII a. dalyviai airiai (partizanai). Toriai yra dabartinės Jungtinės Karalystės konservatorių partijos pirmtakai, kartais toriais sutrumpintai vadinami ir dabartiniai konservatoriai.
Toriais taip pat vadinami Kanados konservatoriai. Be to, toriais vadinta ir Škotijos unionistų partija (Scottish Unionist Party), veikusi iki 1965 m., kuri buvo nepriklausoma nuo Anglijos ir Velso konservatorių partijos (nors ir derino veiksmus). JAV nepriklausomybės karo metu amerikiečius, kurie palaikė Angliją (lojalistai), taip pat vadino toriais. JAV pilietinio karo metu Konfederacijos šalininkai toriais vadino unionistus (t. y. Sąjungos (United States) šalininkus) pietinėse valstijose.
Anglijos toriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Toriai ir jų konkurentai vigai politinėje leksikoje atsirado Anglijos pilietinio karo metu. Vigai palaikė Jokūbo II pašalinimą iš Škotijos, Anglijos ir Airijos sosto (angl. Petitioners), o toriai buvo prieš tokį sprendimą (angl. Abhorrers).
Torių partija siekė sugrąžinti karaliui kuo didesnius įgaliojimus. 1783–1830 m. toriai buvo valdančioji partija. Apibrėžtos struktūros toriai, kaip ir jų pagrindiniai konkurentai vigai, neturėjo, ji susiformavo tik demokratizavus rinkimų sistemą. 1831 m. toriai suorganizavo savo politinių šalininkų centrą – Čarltono klubą. Čia toriai subūrė turtingiausią visuomenės dalį.
1867 m. toriai pasiūlė įstatymą dėl rinkimų teisės praplėtimo. Rinkimų teisės praplėtimo tuo metu reikalavo ir čartistų judėjimas. Tuo metu toriai net labiau už vigus pasisakė už socialines reformas. Jie buvo labai nutolę nuo pramonės interesų. Toriai nemažą paramą gavo iš miestiečių, o pagrindinę socialinę bazę sudarė vidutiniai žemvaldžiai ir anglikonai.
