Tilman Riemenschneider

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Statula, vaizduojanti T. Rymenšneiderį, Viurcburgo mieste

Tilmanas Rymenšneideris (vok. Tilman Riemenschneider, apie 14601531 m.) – Vokietijos vėlyvosios gotikos skulptorius, medžio drožėjas, dirbęs Viurcburge.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tilmanas Rymenšneideris gimė apie 1460 m. Hailingenštado mieste Tiuringijoje. Apie 1465 m. su šeima persikėlė į Osterodę Žemutinėje Saksonijoje, kur bendravardis tėvas užėmė monetų kalyklos meistro postą. Apie T. Rymenšreiderio jaunystę nežinoma nieko. 1479 m. Tilmanas buvo paminėtas Viurcburge atsisakęs Šv. Onos altoriaus kuratoriaus posto Stift Haug bažnyčioje, bet neaišku, ar tai tas pats skulptorius. 1483 m. jis dokumentuotas Viurcburge įsidarbinęs vietos skulptoriaus dirbtuvėse ir įstojęs į Šv. Luko broliją. Jau tuo metu T. Rymenšneideris buvo išėjęs skulptoriaus amato mokslus. 1485 m. jis vedė Aną Šmit (mirusi 1494 m.) ir pradėjo vadovauti nuosavai dirbtuvei. 1490 m. pasirašė sutartį dėl Šv. Marijos Magdalenos altoriaus sukūrimo Miunterštado mieste, 1492 m. šis kūrinys atidengtas. T. Rymenšneideris atidavė pirmenybę nedažyto medžio kūriniams ir vėliau ties šiuo altoriumi dirbo Vitas Štosas. 1491 m. T. Rymenšneideris pasirašė sutartį su Viurcburgo miestu dėl smiltainio Adomo ir Ievos statulų Šv. Marijos koplyčioje. Skulptūros atidengtos 1493 m. Po to 1494 m. Vindshaimo miestas užsakė skulptūrų Šv. Kilijono bažnyčiai (jos sudegė 1730 m.). 1496 m. skulptorius gavo užsakymą sukurti pomirtinį monumentą Viurcburgo princui-vyskupui Rudolf von Scherenberg. Šis projektas įgyvendintas 1499 m. Viurcburgo katedroje. 1497 m. T. Rymenšneideris vedė Anna Rappolt (mirusi 1506 arba 1507 m.).

1499 m. T. Rymenšneideris pasirašė sutartį dėl imperatoriaus Henriko II ir jo žmonos Kunigundos kapų sukūrimo Bambergo katedroje, šį projektą užbaigė 1513 m. Maždaug tuo pačiu laiku skulptoriaus dirbtuvėse pradėtos kurti Kristaus, Šv. Jono Krikštytojo ir apaštalų skulptūros Šv. Marijos koplyčios Viurcburge kontraforsams (išstatytos 1506 m.). T. Rymenšneideris kūrė statulas Rotenburgo miesto Šv. Jokūbo bažnyčiai. 1504 m. skulptorius išrinktas į Viurcburgo miesto tarybą, 1506 m. sukūrė Šv. Onos altorių Šv. Marijos koplyčiai Rotenburgo mieste (išlikęs fragmentais). 1508 m. skulptorius vedė trečią kartą − Margaretę Viurcbach (mirusi 1520 m.), 1509 m. buvo išrinktas į Viurcburgo miesto aukščiausiąją tarybą, į kurią vėliau perrinktas dar du kartus. 1520 m. jis vedė ketvirtą kartą − Margaretę (pavardė nežinoma). 1520−1521 m. T. Rymenšneideris užėmė Viurcburgo miesto mero pareigas. 1525 m. valstiečių karo metu T. Rymenšneideris kartu su Viurcburgo miesto taryba pasipriešino princui-vyskupui Konrad von Thüngen. Miestas buvo užimtas, skulptorius suimtas, tikriausiai kankintas, dalis jo nuosavybės konfiskuota. Tilmanas Rymenšneideris mirė 1531 m. liepos 7 d., buvo palaidotas Viurcburgo katedros kapinėse.

T. Rymenšneiderio ankstyvajai skulptūrai būdingas raiškus trijų matmenų vaizdas, jo statulas žiūrovai galėjo apžiūrėti iš skirtingų kampų. Vėliau statulų vaizdas tapo plokštesnis, figūrų drapiruočių vaizdas paprastesnis. Po 1512 m. skulptorius dar labiau supaprastino savo kūrinių formas. Skulptoriaus dirbtuvėse kartu su juo dirbo daug pameistrių ir atskirai sunku įvertinti būtent T. Rymenšneiderio indėlį atskirose skulptūrose. Taip pat pameistriai kūrė panašaus stiliaus ir panašių kompozicijų savus kūrinius. T. Rymenšneideris geriausiai žinomas savo mediniais altoriais, tačiau kartu jis buvo pasiekęs aukšto meniškumo lygio akmens skulptūrose, kas rodo skulptoriaus meistriškumą, nes medžio ir akmens apdorojimo būdai buvo labai skirtingi. T. Rymenšneideris buvo vienu iš garsiausių ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos vėlyvosios gotikos skulptorių.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.