Tifonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Tifonas graikų mitologijojeGajos ir Tartaro sūnus, monstras, šimtagalvė baidyklė.

Tifonas įvardijamas kaip didžiausias Olimpo dievų priešas. Kai Echidna kartu su Tifonu užpuolė Olimpo kalną, Dzeusas juos nugalėjo. Tifonas Dzeuso buvo įkalintas žemės gelmėse po Etnos kalnu arba Tartare. Audros, ugnikalnių išsiveržimai ir žemės drebėjimai esą supančioto Tifono judesių rezultatas.

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tifono ir Echidnos palikuonys:

  1. Gerionas
  2. Nemėjos liūtas
  3. Cerberis
  4. Ortras
  5. Ladonas
  6. Chimera
  7. Sfinksas
  8. Lernos Hidra
  9. Etonas

Kitose religijose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vėlesniuose laikuose helenistiniai rašytojai Tifoną identifikuoja su egiptiečių Setu, krikščionybės mokslininkai – su archangelu Sandalfonu.