Tempera

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Temperadažai, pagaminti iš pigmento miltelių ir rišamosios medžiagos (kiaušinio trynio bei vandens). Iki XV a. pabaigos tai buvo įprasčiausia molbertinės tapybos technika. Tempera paprastai tapoma ant balto kreidinio paviršiaus, vadinamojo „gesso“, keliais sluoksniais užtepto ant medinio pagrindo. Gesso sugeria dažus, o tempera greitai džiūsta, vadinasi, dailininkai turėjo tapyti greitai ir tiksliai, nes pertapyti vaizdą buvo beveik neįmanoma. Nors, palyginti su aliejine tapyba, tempera nėra tokia populiari, net XX a. buvo dirbančių šia technika menininkų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Red. Laima Patriubavičienė Pasaulio dailė. Vilnius: Alma littera, 1997