Tauerio tiltas
| Tauerio tiltas | |
|---|---|
| |
| Vieta | Londonas, Anglija |
| Ilgis | 244 m |
| Aukštis | 8,6 m |
| Pastatytas | 1894 m. |
Tauerio tiltas (angl. Tower Bridge) – santvarinis, kabamasis, pakeliamasis tiltas per Temzę Londone, Anglijoje.[1][2] Tiltas atidarytas 1894 m. birželio 30 d. Tarp 65 m aukščio bokštų yra 61 m ilgio centrinė dalis. Ją pakėlus, upe gali praplaukti laivai. Atstumas tarp vandens paviršiaus ir viršutinės, nepakeliamos, pėstiesiems skirtos tilto dalies siekia 42,5 m. Tai varstomasis tiltas.
Tarp Temzės krantus skalaujančių tik vienintelis Tauerio tiltas yra pakeliamas – nors dabar tai daroma vos keletą kartų per savaitę. Kadangi dokai jau perkelti toliau į rytus, didesniems laivams nebetenka plaukti pro Tauerio tiltą.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. viduryje, kai Ist Ende labai pagausėjo gyventojų, teko neišvengiamai statyti naują jungtį tarp abiejų upės krantų – tokią, kuri netrukdytų Temze nuolat plaukiantiems laivams. Šiuo tikslu 1876 m. įkurtas Specialus tilto ar požeminio tunelio komitetas (angl. Special Bridge or Subway Committee), kurio tikslas – aprobuoti ir statyti tai, kas padėtų persikelti per upę. Buvo pateikta daugiau kaip 50 projektų, bet 1884 m. nugalėjo miesto architektas seras Horacijus Džonsas (Horace Jones) ir inžinierius Džonas Volfas Beris (John Wolfe Barry).[3][4]
Masyviam tilto karkasui prireikė daugiau kaip 11 000 tonų geležies. Vėliau šis karkasas buvo padengtas granitu iš Kornvalio ir akmenimis iš Portlando. Statybose dirbo daugiau kaip 400 žmonių. Pagal pradinį sero Horacijaus sumanymą, tiltas turėjo būti neogotikinės išvaizdos. Tuo metu Anglijoje jis labai mėgtas kaip grynai angliškas, nepaveiktas nei italų, nei prancūzų akademinių tradicijų.
Tačiau kitais metais, kai mirė architektas, atsakingu už dizainą buvo paskirtas Volfas Beris. Šis atsisakė Horacijaus sumanymo ir pateikė kitą, kur buvo daugiau laisvės išradingumui. Jis buvo būdingas Viktorijos laikų gotikai. Tiltas ypatingas tuo, kad buvo pakeliamas – tuo metu tai buvo naujovė. Važiuojamoji dalis buvo tik 9 m virš vandens, todėl, kai reikia plaukti upių transportui, tiltas pakyla, ir tam pakanka 90 sekundžių.
1977 m. švenčiant karalienės Elžbietos II sidabrines vestuves, tiltas buvo perdažytas – tamsias spalvas pakeitė mėlyna, balta ir raudona.[5]
Bokštai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiauriniame tilto bokšte dar galima pamatyti hidraulines pavaras, kurios suko pakeliamąjį mechanizmą iki 1976 m., kai pasenusi įranga buvo pakeista elektros sistema. Pietiniame Taueryje leidžiama lankytis turistams. Čia galima pamatyti parodą ir piešinių, pasakojančių Londono tiltų istoriją. Viršuje esančia jungtimi tarp bokštų galima pasivaikščioti, čia įrengtos stiklinės grindys.