Tarybų Sąjungos rublis

[[Sovznakas, Užkaukazės rublis, Tolimųjų Rytų rublis|←]]

1923 – 1991

[[Armėnijos dramas, Azerbaidžano manatas, Baltarusijos rublis, Gruzijos kuponas, Kazachstano tengė, Somas, Latvijos rublis, Bendrieji talonai, Moldavijos kuponas, Rusijos rublis, Tadžikijos rublis, Turkmėnijos manatas, Ukrainos karbovanecas, Sum-kuponas, Estijos krona|→]]

1961 m. 1 rublio banknotas

Naudojo:

TSRS

ISO 4217:

SUR (810)

Smulkesnis vnt.:

kapeika

Nominalai:

Banknotai: 1, 3, 5, 10, 25, 50, 100, 200, 500, 1000.
Monetos: 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20, 50 kapeikų
1, 5, 10 rublių

Spausdino:

„Goznak“

Tarybų Sąjungos rublis – buvusi TSRS valiuta, naudota nuo 1923 m. iki 1991 m. gruodžio 26 d., o po šios datos, kai kurių žlugusios Tarybų Sąjungos valstybių valiuta. Iki 1947 m. buvo naudojamas kartu su červoncais.

Didžiosios dalies tarybinių banknotų dizainą kūrė rusų graveris ir dailininkas Ivanas Dubasovas.

Nuo 1923 m. lapkričio iki 1924 m. vasario, TSRS, visi popieriniai piniginiai ženklai vadinosi „Valstybiniai Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos piniginiai ženklai“. 1924–1991 m. banknotų nominalas iki 10 rublių (vieno červonco) vadinosi „TSRS valstybinio iždo bilietas“, nuo 10 rublių – „TSRS valstybinio banko bilietas“. Nuo 1991 m. visų nominalų banknotai buvo vadinami „TSRS valstybinio banko bilietais“.

Po 1961 m. sausio 1 d. pinigų reformos, tarybinis rublis formaliai buvo lygus 0,987412 g aukso. TSRS auksą buvo galima įsigyti juvelyrinių dirbinių pavidalu, kurių 1985 m. buvo įsigyta už 2,926 mlrd. rublių.^[1] Taip pat buvo gaminamos auksinės proginės monetos. TSRS valstybinis bankas nustatinėjo oficialų rublio kursą atsižvelgiant į kitas valiutas. Todėl 1991 m. gruodžio 25 d. 1 JAV doleris buvo prilyginamas 0,5571 rublio, 1 svaras sterlingų – 1,0389 rublio.^[2]

Po TSRS žlugimo, 1992–1995 m., tarybiniai rubliai po truputį buvo išimami iš apyvartos. Paskutinė valstybė, atsisakiusi Tarybų Sąjungos rublio, buvo Tadžikija (1995 m. gegužės 10 d.). Lietuva iš tarybinio rublio zonos pasitraukė 1991 m. rugpjūčio 5 d., įvedus talonus, kurie buvo keičiami kursu 1:1.

Rublio perkamoji galia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS dauguma tiesioginių atsiskaitymų vyko grynaisiais pinigais, todėl apyvartoje turėjo būti didelis kiekis banknotų. Pinigai buvo spausdinami „Goznak“ (rus. Гознак) spaustuvėse Maskvoje ir Leningrade. Rublio perkamoji galia buvo diferencijuojama valstybės, priklausomai nuo rinkų tipo ir kainų; ypatingai pagal klimatines zonas: I, II, III, IV.

Rublių pervežimas per valstybės sieną, sumai viršijus 30 rublių (banknotais po 10 rublių), buvo draudžiamas. Užsienyje rublis buvo nenaudojamas. Pervedamasis rublis buvo savarankiška mokėjimo priemonė, tokia kaip ir Vnešekonombanko čekiai.

1950 m., daugiausia užsienio atsiskaitymams, rublis buvo prilygintas 0,222168 g aukso, nors valstybės viduje jo perkamoji galia tuo metu buvo mažesnė negu prieš karą. 1960 m. lapkričio 15 d. rublio prilyginimas auksui pakilo iki 0,987412 g ir tuo pačiu 10 senų rublių pakeista vienu nauju. Rublis nuvertėjo iki 55,5 %, tačiau jo vertė ir toliau išliko pervertinta.

Ikireforminis rublis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais TSRS piniginiais ženklais tapo 10, 15 ir 25 tūkst. nominalo rublių banknotai, išleisti pagal TSRS CVK ir LKT dekretą atitinkamai nuo 1923 m. lapkričio 23 d.^[3] ir gruodžio 18 d.^[4] ir nuo 1924 m. vasario 7 d.^[5] Pirmuoju dekretu taip pat buvo siūloma išleisti piniginius ženklus, kurių nominalas – 100, 250, 500, 1000 ir 5000 rublių, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.

Ant banknotų buvo užrašai rusų, baltarusių, ukrainiečių, gruzinų, armėnų ir tiurkų-totorių (azerbaidžaniečių) kalbomis, kurie buvo parašyti TSRS konstitucijos 34 straipsnyje ir ant 1923 m. laidos TSRS herbo su 6 juostomis, ant kurių tomis pačiomis kalbomis buvo parašytas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Ant kiekvieno banknoto buvo TSRS Liaudies finansų komisaro Grigorijaus Sokolnikovo (1923–1926) ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345).

Šie banknotai kursavo lygiagrečiai su anksčiau išleistais, 1923 m. laidos Rusijos TFSR piniginiais ženklais.

1923 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rublis)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas (rublis)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		10 000	155×79	žalia	TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, Maskvos kremlius	nominalas žodžiais ir skaičiais tarybinių respublikų kalbomis	langeliai	1923 m. lapkričio 23 d.	1923 m.	1924 m. gegužės 31 d.
		15 000		ruda	TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, valstiečio profilis			1923 m. gruodžio 18 d.
		25 000		alyvinė	TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, raudonarmiečio profilis			1924 m. vasario 7 d.

1924 m. pinigų reformos metu buvo įvesta tvirta valiuta, besiremianti auksu, o 1923 m. laidos rublių leidyba buvo nutraukta 1924 m. vasario 15 d.^[6] Piniginių ženklų keitimas į naujus vyko iki 1924 m. gegužės 31 d. (Jakutijos ASSR teritorijoje iki 1924 m. birželio 30 d.),^[7] kursu 50 000:1.^[8]

Rublis po 1922–1924 m. pinigų reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1924–1925 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20 kapeikų, 1 pusrublio ir 1 rublio nominalo TSRS monetos buvo išleistos 1924 m. vasario 22 d., pagal TSRS CVK ir LKT dekretą.^[9] Vėliau monetų rinkinį papildė puskapeikė.^[10]

1924 m. į apyvartą taip pat buvo išleistos 1921–1923 m. nukaldintos sidabrinės (50 kapeikų ir 1 rublio) ir biloninės (10, 15 ir 20 kapeikų) monetos su Rusijos TFSR simboliais.^[11]

1924-1925 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas	Nominalas	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Kas pavaizduota			Datos
Monetos vaizdas	Nominalas	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Gurtas	Reversas	Aversas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
	puskapeikė	16	1,64	varis	dantytas	nominalas, išleidimo metai	užrašai rusų kalba „TSRS“ ir šūkis „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!•“	1925 m. gegužės 20 d.	1925, 1927, 1928 m.	patikslinti
	1 kapeika	21,3	3,27			nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“	1924 m. vasario 22 d.	1924, 1925 m.
	2 kapeikos	24	6,55						1924, 1925 m.
	3 kapeikos	27,7	9,80						1924 m.
	5 kapeikos	32	16,38						1924 m.
	10 kapeikų	17,27	1,8	sidabras-500	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“		1924–1925 m., 1927–1931 m.
	15 kapeikų	19,56	2,7						1924–1925 m. 1927–1931 m.
	20 kapeikų	21,84	3,6						1924–1925 m., 1927–1931 m.
	1 pusrublis	26,67	10	sidabras-900	lygus su užrašu	kalvis, remontuojamas plūgas	TSRS herbas, nominalas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“		1924–1927 m.
	1 rublis	33,5	20	sidabras-900	lygus su užrašu	darbininkas, valstiečiui rodantis į virš gamyklos kylančią saulę			1924 m.
1921 m. pavyzdžio monetos
	10 kapeikų	17,27	1,8	sidabras-500	dantytas	nominalas, išleidimo metai, žvaigždė, augalinis ornamentas	Rusijos TFSR herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“	1924 m.	1921–1923 m.	patikslinti
	15 kapeikų	19,56	2,7						1921–1923 m.
	20 kapeikų	21,8	3,6						1921–1923 m.
	50 kapeikų	26,67	10	sidabras-900	lygus su užrašu				1921–1922 m.
	1 rublis	33,5	20	sidabras-900	lygus su užrašu				1921–1922 m.

1926–1931 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926 m. sausio 6 d. TSRS CVK ir LKT priėmė nutarimą^[12] dėl naujo pavyzdžio 1, 2, 3 ir 5 kapeikų kaldinimo pakeičiant jomis senąsias. Toks nutarimas priimtas dėl pirmųjų tarybinių monetų didelio svorio ir matmenų.

Vėliau, 1932 m.^[13] buvo įvestos naujo pavyzdžio 10, 15 ir 20 kapeikų monetos, nukaldintos iš nikelio. Nei pagal masę, nei pagal matmenis naujos nikelio monetos nesiskyrė nuo esamų sidabrinių, tačiau didelis nikelio tvirtumas ir atsparumas dėvėjimuisi darė monetas ilgaamžes, o jo lydymosi temperatūra, (t_lyd. = 1453 °С) palyginus su sidabro (t_lyd. = 962 °С), darė jas sunkiau padirbamas.

Naujo pavyzdžio monetų kaldinimas leido surinkti daugiau grynų metalų – vario ir sidabro, iš kurių buvo kaldinamos pirmosios monetos. Surinktas metalas buvo naudojamas pramonėje ir kitose srityse.

1926–1931 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas	Nominalas (kapeika)	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Kas pavaizduota			Datos
Monetos vaizdas	Nominalas (kapeika)	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Gurtas	Reversas	Aversas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
	1	15	1	bronza (Cu+Al 95:5)	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!, užrašas rusų kalba „T.S.R.S.“	1926 m. sausio 6 d.	1926–1935 m.	1960 m. gruodžio 31 d.
	2	18	2						1926–1935 m.
	3	22	3						1926–1935 m.
	5	25	5						1926–1935 m.
	10	17,27	1,8	nikelis	dantytas	darbininkas, laikantis skydą, kuriame pavaizduotas nominalas, išleidimo metai, valstybės pavadinimas	TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“	1932 m. vasario 27 d.	1931–1934 m.
	15	19,56	2,7						1931–1934 m.
	20	21,84	3,6						1931–1934 m.

Šio leidimo bronzinės monetos be pakeitimų buvo kaldinamos iki 1935 m., kai buvo pakeistas averso atvaizdas. Reversas be pakeitimų išliko iki 1961 m. pinigų reformos.

1935 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. buvo išleistos naujo pavyzdžio monetos. Monetų charakteristikos išliko nepakitusios, tačiau monetų averse buvo supaprastintas atvaizdas, o nikelio monetose supaprastintas ir reverse. Monetų pakraštyje panaikintas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, o vietoje jo atsirado valstybės pavadinimas; priešingoje 10, 15 ir 20 kapeikų pusėje liko tik nominalas ir išleidimo metai, įrėminti augaliniame ornamente. Šie išvaizdos pakeitimai buvo atlikti dėl per didelio monetos ploto apkrovimo atvaizdo elementais, kurie apsunkino monetų gamybą.^[14]

Šio pavyzdžio monetos buvo leidžiamos nuo 1935 iki 1957 m. Per šį laikotarpį, TSRS herbe, pavaizduotame monetos averse, kelis kartus keitėsi juostelių kiekis, sutampantis su respublikų, patenkančių į TSRS sudėtį, skaičiumi. 1935–1936 m. buvo 6 juostelės, 1937–1946 m. – 11, 1948–1956 m. – 16, o 1957 – 15 juostelių.

1947 m. pinigų reforma nepalietė monetų, todėl po reformos jos buvo kaldinamos nepakitusio vaizdo.

1935 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas	Nominalas (kapeika)	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Kas pavaizduota			Datos
Monetos vaizdas	Nominalas (kapeika)	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Gurtas	Reversas	Aversas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
	1	15	1	bronza	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas	patikslinti	1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.	1999 m sausio 1 d.
	2	18	2						1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
	3	22	3						1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
	5	25	5						1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.	1960 m. gruodžio 31 d.
	10	17,27	1,8	nikelis	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas		1935–1946 m., 1948–1957 m.
	15	19,56	2,5						1935–1946 m., 1948–1957 m.
	20	21,84	3,6						1935–1946 m., 1948–1957 m.

1924 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal TSRS CVK ir LKT dekretą, nuo 1924 m. vasario 22 d.,^[9] siekiant užpildyti cirkuliuojančių pinigų poreikį dėl apyvartoje esančių monetų trūkumo, buvo išleisti laikini 1, 2, 3, 5, ir 50 kapeikų nominalo iždo bonai. Taip pat buvo ruošiamasi išleisti 20 kapeikų popierinį banknotą, bet tai neįvyko, o šio nominalo banknotas žinomas tik kaip pavyzdys.

Ant visų pakaitinių bonų buvo pavaizduotas 1923 m. TSRS herbas su 6 juostomis ir užrašais šešiomis TSRS respublikų kalbomis, nebuvo serijos numerio, o TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir kasininko M. Kozlovo parašai buvo tik ant 50 kapeikų banknoto.

1, 3 ir 5 rublių auksu nominalo iždo bilietai buvo išleisti 1924 m. vasario 5 d.,^[15] pagal TSRS CVK ir LKT dekretą. Kaip ir ant ankstesnio leidimo banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašas. Serijos numeris – septynženklis, pati serija 1-3-ženklė ant 1 rublio bilietų ir 1-2-ženklė ant 3 ir 5 rublių.

1928 m. buvo išleistas 1 rublio auksu bilietas, nuo 1924 m. rublio besiskiriantis vandens ženklu ir naujo TSRS Liaudies finansų komisaro N. Briuchanovo (1926–1930) parašu. Serija 1-3-ženklė arba 1-2 raidžių.

1924 m. rugpjūtį cirkuliuoti pradėjo 3 červoncų nominalo TSRS Valstybinio banko bilietai.^[16] Vaizdas ant jų buvo tik vienoje banknoto pusėje, o serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.^[17] Buvo ruošiami, bet taip ir neišleisti į apyvartą, 1924 m. pavyzdžio 1 ir 5 červoncų nominalo bilietai.^[18]

1924 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		1 kapeika	40×66	šviesiai ruda	nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, užrašas rusų kalba „T. S. R. S.“	šešėliniai kvadratai	1924 m. vasario 22 d.	1924 m.	1926 m. rugpjūčio 31 d.
		2 kapeikos		ruda
		3 kapeikos		žalia
		5 kapeikos		mėlyna
		50 kapeikų	110×60	mėlyna, rusvai gelsva	nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai		langeliai
		1 rublis auksu	80×155	oranžinė, mėlyna	nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, fone kviečių pėdas	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas, išleidimo metai	„1 rublis“ (rus. 1 рубль), augalinis ornamentas	1924 m. vasario 5 d.	1924 m., 1928 m.	1947 m.
		3 rubliai auksu	168×75	žalia	nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, besiilsintis darbininkas ir valstietis	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas	„TSRS 3“ (rus. СССР 3), ornamentas, „TRYS RUBLIAI“ (rus. ТРИ РУБЛЯ)		1924 m.
		5 rubliai auksu	181×86	alyvinė, mėlyna	skaitinis ir žodinis nominalas, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, traktorius laukuose		„TSRS 5“ (rus. СССР 5), ornamentas, „PENKIRUB.“ (rus. ПЯТЬРУБ.)
		3 červoncai	180×106	juoda	sėjėjo atvaizdas, nominalas TSRS herbas, aiškinamasis raštas, Valstybinio banko valdybos antspaudas ir narių parašai	nėra	„G B“ (rus. Г Б), nominalas, išleidimo metai, ornamentas	1924 m. liepos 30 d.

TSRS CVK ir LKT nutarimu, nuo 1926 m. gegužės 21 d.,^[19] buvo nustatytas terminas iki kada iš apyvartos turi būti išimti laikinieji iždo bonai, juos keičiant į 1-50 kapeikų nominalo monetas. Termino pabaiga 1926 m. rugpjūčio 31 d., o kai kuriose azijinės TSRS dalies vietovėse iki 1927 m. sausio 1 d.^[20]

1, 3, 5 rublių auksu ir 3 červoncų nominalo banknotai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo pakeisti vėlesniojo leidimo bilietais.

1925 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1925 m. kovo iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios TSRS Valstybinis bankas išleido 1925 m. pavyzdžio, 3 ir 5 rublių nominalo, iždo bilietus. Ant banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numeris – šešiaženklis, pati serija 1-2-ženklė.

1925 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		3	128×62	tamsiai žalia, mėlyna, rožinė	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, aiškinamieji užrašai	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis	nėra	1925 m. kovas	1925 m.	1947 m.
		5	165×70	juoda, mėlyna, rožinė	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, darbininko portretas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamieji užrašai	„5“	1925 m. kovas	1925 m.	1947 m.

Šie iždo bilietai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti vėlesniojo leidimo banknotais.

1926–1932 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926–1932 m. TSRS Valstybinis bankas į apyvartą išleido kelių nominalų červoncų banknotus. 1, 2 ir 3 červoncų nominalo banknotai buvo spausdinami ant balto popieriaus be vandens ženklų, o 5 červoncų nominalo su vandens ženklais, bet be reverso. Visų banknotų serijos numerio pavyzdys: AB 123456 (rus. АБ 123456). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.

1926–1935 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (červoncai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas (červoncai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		1	155×84	tamsiai mėlyna	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės herbas ir pavadinimas, išleidimo metai, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba	nėra	1926 m. spalis	1926 m.	1947 m.
		2	158×88	žalia	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, išleidimo metai		1928 m. liepa	1928 m.
		3	158×88	žalia	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, valstybės pavadinimas		1932 m. rugsėjis	1932 m.
		5	180×105	tamsiai mėlyna	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai	nėra	„5 ČERVONCAI TSRS“ (rus. 5 ЧЕРВОНЦЕВ СССР), „GOSBANK 1928“ (rus. ГОСБАНК 1928), ornamentas	1928 m. liepa	1928 m.

Šio leidimo banknotai teisėtai apyvartoje cirkuliavo iki 1947 m. pinigų reformos, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti 1937 m. leidimo tų pačių nominalų banknotais.

1934 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1934 m. birželio TSRS valstybinis bankas pradėjo leisti naujo pavyzdžio, 1, 3 ir 5 rublių nominalo, iždo bilietus. Nuo 1934 m. iki 1936 m. banknotai buvo leidžiami su TSRS Liaudies finansų komisaro Grigorijaus Grinko parašu. Po jo arešto, 1937 m., pinigų apyvarta su „liaudies priešo“ parašu politiniu požiūriu atrodė „neteisinga“. Dėl to buvo priimtas sprendimas išleisti to pačio nominalo, analogiškos išvaizdos, piniginius ženklus, tačiau be G. Grinko parašo. Siekiant išvengti tokios situacijos pasikartojimo, buvo numatyta ir toliau leisi popierinius pinigus be kieno nors parašų, pavyzdžiui G. Grinko įpėdinio, TSRS Liaudies finansų komisaro Vlaso Čiubario. Šis sprendimas pasirodė „toliaregiškas“, kadangi vėliau, naujasis vadovas taip pat buvo areštuotas ir sušaudytas. Abiejų leidimų banknotai buvo be vandens ženklų. Serijos numerio pavyzdys: A 123456 (tik pirmasis leidimas) arba AB 123456 (rus. АБ 123456) (abu leidimai).

1934 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		1	118×60	juodai mėlyna, kreminė	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai	didelio šrifto skaitinis nominalas	nėra	1934 m. birželis	1934 m. 1937 m.	1947 m
		3	136×68	tamsiai žalia, žalia
		5	136×70	tamsiai mėlyna, žydra

Šio leidimo banknotai buvo teisėta mokėjimo priemone iki 1947 m. reformos, nors iš tiesų dar anksčiau jie buvo išstumti 1938 m. leidimo banknotų.

1937–1938 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. buvo išleisti nauji 1, 3 ir 5 rublių nominalo iždo bilietai. Banknotų spalvos tradicinės, skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad nėra vandens ženklų. Daugiau privalumų turinčius piniginius ženklus, kurių nominalas nurodytas červoncais, leido TSRS valstybinis bankas.

Didžiojo Tėvynės Karo metu nacių okupacinė valdžia leido naudoti 1, 3 ir 5 rublių nominalo banknotus atsiskaitymams okupuotose teritorijose, o didesnio nominalo banknotai buvo prievarta keičiami į vietinius pinigus (okupacines reichsmarkes arba Ukainos Rechkomisariato karbovanecus) arba konfiskuojami pagal kvitus.

1, 3 ir 5 rublių banknotuose pavaizduotos figūros taip pat buvo atvaizduotos ant TSRS 6-tojo leidimo standartinių pašto ženklų, to pačio spalvinio dizaino, tačiau skirtingo nominalo.

1937–1938 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		1 rublis	125×60	ruda, oranžinė	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, šachtininko portretas	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis	nėra	1938 m.	1938 m.	1947 m.
		3 rubliai	135×67	žalia	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, kareiviai
		5 rubliai	145×70	mėlyna	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, lakūnas lėktuvo fone
		1 červoncas	161×80	pilka	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, Lenino portretas	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, išleidimo metai		1938 m. sausis	1937 m.
		3 červoncai	171×88	raudona, ruda
		5 červoncai	180×91	žalia
		10 červoncai	192×100	juoda

Rublis po 1947 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1947 m. įvyko eilinė pinigų reforma. Taikant tą pačią kainų skalę, seni pinigai buvo keičiami į naujus santykiu 10:1. Moneta apyvartoje liko pagal nominalą.

Po 1947 m. reformos buvo du banknotų leidimai, besiskiriantys TSRS herbe esančių vainiko juostelių skaičiumi: pirmame leidime jų buvo 16, antrame (1957 m.) – 15. Atitinkamai pasikeitė ir užrašų „vienas rublis“ skaičius skirtingomis Tarybų Sąjungos respublikų kalbomis. To priežastis buvo Karelijos-Suomijos TSR panaikinimas. Nepaisant apipavidalinamo pasikeitimo, data ant antrojo leidimo banknoto išliko ta pati – 1947 m.

1947 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Datos
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimas	Išleidimas	Išėmimas iš apyvartos
		1	82×125	mėlyna, oranžinė	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai, pjautuvas ir kūjis kviečių puokštės fone	penkiakampės žvaigždės	1947 m. gruodis	1947 m. 1957 m.	1961 m. balandžio 1 d.
		3	86×135	žalia, rožinė		skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai
		5	88×145	žydra, oranžinė		skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai, pjautuvas ir kūjis
		10	161×92	rožinė, žydra	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, pjautuvas ir kūjis, Lenino portretas	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai
		25	171×96	žydra, žalia	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės pavadinimas, Lenino portretas, aiškinamieji užrašai
		50	218×103	žalia, rožinė	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Lenino portretas, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai		Lenino portretas
		100	228×115	kreminė, rožinė	skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, Lenino portretas, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai	Maskvos kremliaus ir Sofijos krantinės panorama, skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės pavadinimas, aiškinamieji užrašai	Lenino portretas

Rublis po 1961 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. įvyko eilinė pinigų reforma. Kainų skalė nuo 1961 m. sausio 1 d. pasikeitė 10 kartų. 1, 2 ir 3 kapeikų nominalo monetos liko apyvartoje. 1961 m. pavyzdžio pinigai pasirodė esą ilgaamžiškiausi per visą TSRS istoriją: nepakitusios išvaizdos išliko iki pat 1991 m. sausio 23 d. pinigų reformos.

1961 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio pavyzdžio monetos apyvartoje buvo ilgiausiai. Formaliai šios monetos buvo teisėta mokėjimo priemone iki 1998 m. pabaigos, o iki 2002 m. gruodžio 31 d. jas buvo galima išsikeisti Rusijos banko padaliniuose (1 naujo pavyzdžio kapeika buvo keičiama į 10 seno pavyzdžio rublių).

Su 1961 m. pavyzdžio monetomis kartu cirkuliavo ir 1926–1957 m. pavyzdžio, identiško dydžio, 1, 2 ir 3 kapeikų nominalo monetos.

1961 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas	Nominalas	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Kas pavaizduota			Išleidimo data
Monetos vaizdas	Nominalas	Skersmuo (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Gurtas	Reversas	Aversas	Išleidimo data
	1 kapeika	15	1	varis-cinkas	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas	1961–1991 m.
	2 kapeikos	18	2					1961–1991 m.
	3 kapeikos	22	3					1961–1962 m. 1965-1991 m.
	5 kapeikos	25	5					1961–1962 m. 1965-1991 m.
	10 kapeikų	17,27	1,8	varis-nikelis	dantytas	nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas	užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas	1961–1962 m. 1965-1991 m.
	15 kapeikų	19,56	2,5					1961–1962 m. 1965-1991 m.
	20 kapeikų	21,8	3,4					1961–1962 m. 1965-1991 m.
	50 kapeikų	24	4,4		lygus su užrašu			1961 m. 1964-1991 m.
	1 rublis	27	7,5		lygus su užrašu		užrašas rusų kalba „Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga“, TSRS herbas	1961 m. 1964-1991 m.

Proginės monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS proginės monetos buvo pradėtos leisti 1965 m., kai buvo išleista 1 rublio moneta, skirta pergalės Didžiajame Tėvynės kare 20-osioms metinėms paminėti. Monetos buvo leidžiamos paminint įvairių įvykių jubiliejus, iškilių asmenybių sukaktis, o taip pat architektūros paminklus. Kaldinamos dažniausiai buvo iš vario-nikelio lydinio. Taip pat buvo leidžiamos monetos pagamintos iš sidabro, aukso, platinos ir paladžio.

1961 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
		1	105×53	smėlinė	TSRS herbas, nominalas	skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis	šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės	1961 m. sausio 1 d.	1993 m. gruodžio 31 d.
		3	113×57	žalia	TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus vaizdas
		5	113×57	žydra	TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas
		10	124×62	raudona	Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas
		25	124×62	violetinė					1993 m. liepos 26 d.
		50	140×71	žalia		skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Senato rūmai ir Senato bokštas	Lenino profilis		1991 m. sausio 23 d.
		100	140×71	keičiasi nuo šviesiai smėlinės iki rudos ir šviesiai žydros centre		skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas	Lenino profilis		1991 m. sausio 23 d.

Rublis po 1991 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. TSRS valstybinis bankas išleido naujo pavyzdžio, 10 ir 50 kapeikų ir 1, 5 ir 10 rublių nominalo monetas.

Monetų averse pavaizduotas Maskvos kremliaus vaizdas ir užrašas rusų kalba „VALSTYBINIS BANKAS • TSRS •“, reverse – nominalas, kalyklos ženklinimas, augalinis ornamentas (kviečio varpa ir ąžuolo šakelė su gilėmis) ir išleidimo metai.

1991 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas	Nominalas	Skersmuo (mm)	Storis (mm)	Masė (g)	Medžiaga	Gurtas	Išleidimo data	Išėmimo iš apyvartos data
	10 kapeikų	17,6	1,25	2,3	plienas, plakiruotas žalvariu	lygus	1991 m.	1999 m. sausio 1 d.
	50 kapeikų	18	1,25	2,3	varis+nikeis	dantytas
	1 rublis	21	1,45	3,75		dantytas
	5 rubliai	24	1,6	5,25		nutrūkstamai dantytas: 15 ruožų po 8 iškilimus
	10 rublių	25	1,95	6,25	žiedas: varis+nikelis, centras: varis+cinkas	nutrūkstamai dantytas: 12 ruožų po 10 iškilimų	1991 m. 1992 m.

1991 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. pinigų reformos metu pirmiausia buvo išleisti nauji, 1991 m. pavyzdžio banknotai, kurių nominalas 50 ir 100 rublių. Ant šių banknotų vietoje piniginio vieneto užrašo visomis TSRS valstybių kalbomis liko tik užrašas rusų kalba.

Kitų nominalų banknotai, tame tarpe ir nauji 200, 500 ir 1000 rublių, buvo išleisti vėliau.^[21]

1961 m. pavyzdžio, 1, 3, 5, 10 ir 25 rublių banknotai ir visos apyvartoje esančios monetos tebeliko teisėta mokėjimo priemone.

1991 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
		1	105×53	smėlinė, raudona	TSRS herbas, nominalas	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba	penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės	1991 m. birželio 27 d.	1993 m. gruodžio 31 d.
		3	113×57	žalia, rožinė	TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus vaizdas			1991 m. lapkričio 3 d.
		5	113×57	žydra, rožinė	TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas			1991 m. liepos 5 d.
		10	124×62	raudona, rožinė	Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas		šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės	1991 m. liepos 10 d.
		50	140×71	žalia, geltona		skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Didieji kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Tainickio bokštas	Lenino profilis	1991 m. sausio 23 d.	1993 m. liepos 26 d.
		100	140×71	smėlinė, ruda, mėlyna		skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas		1991 m. sausio 23 d.
		200	144×71	žalia, ruda		Valstybiniai kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Trejybės bokštas		1991 m. lapkričio 30 d.
		500		raudona, vyšninė, žalia		TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumų pastatas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas		1991 m. gruodžio 24 d.
		1000		žalia, ruda		Maskvos kremliaus vaizdas nuo Vasilijaus aikštės		1992 m. kovo 19 d.

1992 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. buvo išleisti naujo pavyzdžio, 50, 100, 200, 500 ir 1000 rublių banknotai. Banknotuose buvo šiek tiek pakeistas grafinis apipavidalinimas.

Nepaisant to, kad 1991 m. gruodžio 20 d. buvo panaikintas TSRS valstybinis bankas ir savo veiklą nustojo vykdyti 1992 m. kovo 1 d., 1992 m. pavyzdžio banknotai, leidžiami Centrinio Rusijos banko, tebesivadino TSRS valstybinio banko bilietais. 1993 m. liepos 26 d., prasidėjus pinigų reformai, Rusijos teritorijoje jie buvo išimti iš apyvartos kartu su ankstesnių leidimų banknotais

1992 m. serija
Banknoto vaizdas		Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Kas pavaizduota			Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
Aversas	Reversas	Nominalas (rubliai)	Matmenys (mm)	Dominuojanti spalva	Aversas	Reversas	Vandens ženklas	Įvedimo data	Išėmimo iš apyvartos data
		50	140×71	žalia, geltona	Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas	skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Didieji kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Tainickio bokštas	penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės	1992 m. liepos 1 d.	1993 m. liepos 26 d.
		100^[22]	140×71	smėlinė, ruda, mėlyna		skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas	Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas	1992 m. kovo 4 d.
		200	144×71	žalia, ruda		Valstybiniai kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Trejybės bokštas	penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės	1992 m. liepos 1 d.
		500		raudona, vyšninė, žalia		TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumų pastatas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas	šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės
		1000		žalia, ruda		Maskvos kremliaus vaizdas nuo Vasilijaus aikštės	šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės

Valiutos kurso režimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialus Tarybų Sąjungos rublio kursas buvo susietas su auksu. Bet jis veikė tik dėl užsienio prekybos operacijų, kurioms veikė valstybinė monopolija. Eiliniai Tarybų Sąjungos piliečiai neturėjo teisės laisvai turėti užsienio valiutos grynaisiais ar banko sąskaitose. Net jei jie ją ir gaudavo, pavyzdžiui, dirbdami užsienyje, grįžę į TSRS, valiutą oficialiu kursu iškeisdavo į rublius arba Vnešekonombanko ir Vnešposyltorgo čekius. Neoficialios valiutų operacijos buvo nusikalstama veika už kurią buvo baudžiama net sušaudymu. Nepaisant to, juodoji valiutų rinka egzistavo, o dolerio vertė ten buvo 14–15 kartų didesnė už oficialų kursą.^[23] Tuo pačiu juodojoje rinkoje pagrindiniai sandoriai buvo vykdomi atsiskaitant ne valiuta, o Vnešekonombanko ir Vnešposyltorgo čekiais, už kuriuos specialiose parduotuvėse buvo galima įsigyti deficitinių prekių.

Žemiau pateikiama lentelė su oficialiu JAV dolerio kursu skirtingais metais, palyginti su Tarybų Sąjungos rubliu.

Data	JAV dolerio ir Tarybų Sąjungos rublio kursas^[24]
1924 01 01	2,2000
1924 04 01	1,9405
1927 01 01	1,9450
1928 02 01	1,9434
1933 04 01	1,9434
1933 05 01	1,7474
1934 01 01	1,2434
1935 01 01	1,1509
1936 01 01	1,1516
1937 01 01	5,0400
1937 07 19	5,3000
1950 02 01	5,3000
1950 03 01	4,0000
1960 12 01	4,0000
1961 01 01	0,9000
1971 12 01	0,9000
1972 01 01	0,8290
1973 01 01	0,8260
1974 01 01	0,7536
1975 01 01	0,7300
1976 01 01	0,7580
1977 01 01	0,7420
1978 01 01	0,7060
1979 01 01	0,6590
1980 01 03	0,6395
1981 01 01	0,6750
1982 01 01	0,7080
1983 01 13	0,7070
1984 01 01	0,7910
1985 02 28	0,9200
1986 01 01	0,7585
1987 01 01	0,6700
1988 01 06	0,5804
1989 01 04	0,6059
1990 01 03	0,6072
1991 01 02	0,5605
1991 02 13	0,5450
1992 01 01	0,5549
1992 06 24	0,5622

Tarybų Sąjungos rublio atsisakymas ir rublio zonos žlugimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1993 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 7 d. Rusijoje vyko konfiskacinė pinigų reforma, kurios metu iš apyvartos buvo išimti iždo ir TSRS valstybinio banko bilietai. Reforma taip pat išsprendė Rusijos ir kitų NVS šalių, kurios naudojo rublį kaip mokėjimo priemonę vidaus pinigų apyvartoje, pinigų sistemos padalijimo problemą.

1992–1993 m. buvusios Tarybų Sąjungos respublikos įsivedė savo valiutą, kai kurios lygiagrečiai su rublio apyvarta. Išimtis buvo Tadžikija (Rusijos rublis apyvartoje cirkuliavo iki 1995 m.). Padniestrė Padniestrės rublį įsivedė 1994 m., Abchazijoje ir Pietų Osetijoje įvestas Rusijos rublis.

Valstybė	Nauja valiuta	Keitimo kursas	Įvedimo data
Azerbaidžanas (išskyrus Kalnų Karabacho Respubliką)	Azerbaidžano manatas	10 Tarybų Sąjungos rublių 5000 senųjų manatų	1992 m. rugpjūčio 15 d. 2006 m. sausio 1 d.
Armėnija Kalnų Karabachas	Armėnijos dramas	200 Tarybų Sąjungos rublių	1993 m. lapkričio 22 d.
/ Baltarusija	Baltarusijos rublis	10 Tarybų Sąjungos rublių 1000 senųjų rublių 10000 senųjų rublių	1992 m. gegužės 25 d. 2000 m. sausio 1 d. 2016 m. birželio 1 d.
/ Gruzija (išskyrus Abchaziją ir Pietų Osetiją)	Gruzijos kuponas Laris	1 Tarybų Sąjungos rublis 1 000 000 lario kuponų	1993 m. balandžio 5 d. 1995 m. spalio 2 d.
/ Kazachstanas	Kazachstano tengė	500 Tarybų Sąjungos rublių	1993 m. lapkričio 15 d.
/ Kirgizija	Somas	200 Tarybų Sąjungos rublių	1993 m. gegužės 10 d.
Latvija	Latvijos rublis Latas Euras	1 Tarybų Sąjungos rublis 200 latvijos rublių 0,702804 lato	1992 m. gegužės 7 d. 1993 m. kovo 5 d. 2014 m. sausio 1 d.
Lietuva	Bendrieji talonai Litas Euras	1 Tarybų Sąjungos rublis 100 talonų 3,45280 lito	1991 m. rugpjūčio 5 d. 1993 m. liepos 25 d. 2015 m. sausio 1 d.
Moldavija (išskyrus Padniestrės regioną)	Moldavijos kuponas Moldavijos lėja	1 Tarybų Sąjungos rublis 1000 kuponų	1992 birželio 10 d. 1993 m. lapkričio 29 d.
Rusija Abchazija Pietų Osetija	Rusijos rublis	1 Tarybų Sąjungos rublis 1000 senųjų rublių	1993 m. liepos 26 d. 1998 m. sausio 1 d.
Padniestrės regionas	Padniestrės rublis	1 Tarybų Sąjungos rublis 1 000 000 senųjų rublių	1994 m. rugpjūčio 7 d. 2001 m. sausio 1 d.
/ Tadžikija	Tadžikijos rublis Somonis	100 Tarybų Sąjungos rublių 1000 rublių	1995 m. gegužės 10 d. 2000 m. spalio 30 d.
/ Turkmėnija	Turkmėnijos manatas	500 Tarybų Sąjungos rublių 5000 senųjų manatų	1993 m. lapkričio 1 d. 2009 m. sausio 1 d.
Ukraina	Ukrainos karbovanecas Grivina	1 Tarybų Sąjungos rublis 100 000 karbovanecų	1992 m. sausio 10 d. 1996 m. rugsėjo 2 d.
Uzbekija	Uzbekijos sumo kuponas Uzbekijos sumas	1 Tarybų Sąjungos rublis 1000 sumo kuponų	1993 m. lapkričio 15 d. 1994 m. birželio 1 d.
Estija	Estijos krona Euras	10 Tarybų Sąjungos rublių 15,6466 kronos	1992 m. birželio 20 d. 2011 m. sausio 1 d.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Леонтьева Г. А., Шорин П. А., Кобрин В. Б. Вспомогательные исторические дисциплины: учебник для вузов. – М.: Владос, 2009. – 368 с. – ISBN 978-5-6910-0495-7.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Народное хозяйство СССР за 70 лет. Юбилейный статистический ежегодник / Отв. за выпуск Л. А. Уманский. – М.: Финансы и статистика, 1987. – psl. 466.
↑ Valiutų kursai iki 1992 m. liepos 1 d.
↑ Постановление ЦИК СССР от 23 ноября 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 г. с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза ССР» — КонсультантПлюс
↑ Декрет ЦИК СССР от 18 декабря 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 15000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза С. С. Р.» — КонсультантПлюс
↑ Декрет ЦИК и СНК СССР от 7 февраля 1924 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 25000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции СССР» — Бонистика Клуб
↑ Декрет ЦИК и СНК СССР от 14 февраля 1924 «О прекращении эмиссии советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
↑ Декрет СНК СССР от 23 марта 1924 «О продлении срока приема в платежи и к обмену на твердую валюту денежных знаков образца 1923 года» — Бонистика Клуб
↑ Декрет СНК СССР от 8 марта 1924 «О порядке выкупа советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
↑ ^9,0 ^9,1 Постановление ЦИК и СНК СССР от 22 февраля 1924 «О чеканке и выпуске в обращение серебряной и медной монеты советского образца» — КонсультантПлюс
↑ Постановление СНК СССР от 20 мая 1925 «О чеканке и выпуске в обращение медной полукопеечной монеты» — КонсультантПлюс
↑ Мерников А. Г. Деньги России. Монеты и банкноты России. – СПб: Прайм-Еврознак, 2012. – 148 с.
↑ Постановление ЦИК и СНК СССР от 6 января 1926 «О чеканке и выпуске в обращение новой мелкой разменной монеты» — КонсультантПлюс
↑ Постановление ЦИК и СНК СССР от 27 февраля 1932 «О чеканке и выпуске в обращение разменной никелевой монеты» — КонсультантПлюс
↑ Щелоков А. А. — Монеты СССР: Каталог. — 2-е изд. — М.: Финансы и статистика, 1990. — 240 с. ISBN 5-279-00460-X
↑ Постановление ЦИК и СНК СССР от 5 февраля 1924 «О выпуске государственных казначейских билетов» — КонсультантПлюс
↑ Циркуляр Правления Государственного банка СССР от 30 июля 1924 года № 55 «О выпуске в обращение банковских билетов 3-червонного достоинства образца 1924 года»
↑ Два варианта: 1) А. Н. Шейнман, З. С. Каценеленбаум, Н. Петрушев, Д. Д. Михельман, В. В. Шер; 2) Г. Л. Пятаков, З. С. Каценеленбаум, Г. М. Аркус, В. В. Шер
↑ Советские червонцы 1924 — bonistica.ru
↑ Постановление ЦИК и СНК СССР от 21 мая 1926 «О предельном сроке приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс
↑ Постановление ЦИК и СНК СССР от 26 ноября 1926 «О предоставлении народному комиссариату финансов Союза ССР права продления для некоторых местностей азиатской части Союза ССР предельного срока приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс
↑ Бумажно-денежное обращение на территории Беларуси в XVIII–XX веках
↑ ant banknoto nurodyti 1991 m.
↑ https://focus.ua/archivist/417423-valyuta-na-lezvii-nozha
↑ https://web.archive.org/web/20170717030948/http://cbr.ru/currency_base/OldDataFiles/USD.xls

Vikiteka: Tarybų Sąjungos rublis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Народное хозяйство СССР за 70 лет. Юбилейный статистический ежегодник / Отв. за выпуск Л. А. Уманский. – М.: Финансы и статистика, 1987. – psl. 466.

[автоссылка1-2] Valiutų kursai iki 1992 m. liepos 1 d.

[3] Постановление ЦИК СССР от 23 ноября 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 г. с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза ССР» — КонсультантПлюс

[4] Декрет ЦИК СССР от 18 декабря 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 15000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза С. С. Р.» — КонсультантПлюс

[5] Декрет ЦИК и СНК СССР от 7 февраля 1924 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 25000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции СССР» — Бонистика Клуб

[6] Декрет ЦИК и СНК СССР от 14 февраля 1924 «О прекращении эмиссии советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб

[7] Декрет СНК СССР от 23 марта 1924 «О продлении срока приема в платежи и к обмену на твердую валюту денежных знаков образца 1923 года» — Бонистика Клуб

[8] Декрет СНК СССР от 8 марта 1924 «О порядке выкупа советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб

[22фе24-9] 9,0 ^9,1 Постановление ЦИК и СНК СССР от 22 февраля 1924 «О чеканке и выпуске в обращение серебряной и медной монеты советского образца» — КонсультантПлюс

[10] Постановление СНК СССР от 20 мая 1925 «О чеканке и выпуске в обращение медной полукопеечной монеты» — КонсультантПлюс

[11] Мерников А. Г. Деньги России. Монеты и банкноты России. – СПб: Прайм-Еврознак, 2012. – 148 с.

[12] Постановление ЦИК и СНК СССР от 6 января 1926 «О чеканке и выпуске в обращение новой мелкой разменной монеты» — КонсультантПлюс

[13] Постановление ЦИК и СНК СССР от 27 февраля 1932 «О чеканке и выпуске в обращение разменной никелевой монеты» — КонсультантПлюс

[CoinsofUSSR-14] Щелоков А. А. — Монеты СССР: Каталог. — 2-е изд. — М.: Финансы и статистика, 1990. — 240 с. ISBN 5-279-00460-X

[15] Постановление ЦИК и СНК СССР от 5 февраля 1924 «О выпуске государственных казначейских билетов» — КонсультантПлюс

[16] Циркуляр Правления Государственного банка СССР от 30 июля 1924 года № 55 «О выпуске в обращение банковских билетов 3-червонного достоинства образца 1924 года»

[17] Два варианта: 1) А. Н. Шейнман, З. С. Каценеленбаум, Н. Петрушев, Д. Д. Михельман, В. В. Шер; 2) Г. Л. Пятаков, З. С. Каценеленбаум, Г. М. Аркус, В. В. Шер

[18] Советские червонцы 1924 — bonistica.ru

[19] Постановление ЦИК и СНК СССР от 21 мая 1926 «О предельном сроке приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс

[20] Постановление ЦИК и СНК СССР от 26 ноября 1926 «О предоставлении народному комиссариату финансов Союза ССР права продления для некоторых местностей азиатской части Союза ССР предельного срока приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс

[21] Бумажно-денежное обращение на территории Беларуси в XVIII–XX веках

[22] t banknoto nurodyti 1991 m.

[23] ttps://focus.ua/archivist/417423-valyuta-na-lezvii-nozha

[24] ttps://web.archive.org/web/20170717030948/http://cbr.ru/currency_base/OldDataFiles/USD.xls

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

[24]