Tarpanas
| Equus ferus ferus | ||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tarpanas (Equus ferus ferus) | ||||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||||
| Equus ferus ferus Boddaert, 1784 |
Tarpanas (lot. Equus ferus ferus) – neporakanopinių (Perissodactyla) būrio, arklinių (Equidae) šeimos, išnykęs laukinių arklių (Equus ferus) porūšis.
Gyvenama aplinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpanai gyveno miškų ir miškastepių zonose.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpanai savaime buvo paplitę beveik visoje Europoje, išskyrus vidurio ir šiaurinę Skandinaviją, Airiją ir Islandiją. Ryčiausios tarpanų populiacijos gyveno Rusijos europinėje dalyje, išskyrus jos šiaurę.
Tarpanai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpanai – savaiminis Lietuvos gamtoje gyvenęs laukinių arklių porūšis. Lietuvos lapuočių miškuose jie gyveno maždaug prieš 8 tūkstantmečius, o dėl žmonių neigiamos įtakos išnyko XVIII–XIX a. sandūroje.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpanų aukštis ties gogu apie 1 m 36 cm, kūnas pilkas, juodais karčiais, kojos plonokos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad iš tarpanų kilo naminių arklių žemaitukų veislė. 1414 m. į Lietuvą atvykęs Flandrijos keliautojas Žilberas de Lanua, apžiūrėjęs Trakuose Vytauto žirgyną, ten matė tarpanų. 1529 m. ir 1588 m. Lietuvos Statutai numato baudas už tarpanų sumedžiojimą. Pietų Lenkijoje 1808 m. valstiečiams buvo atiduoti 20 paskutinių tarpanų. Prūsijoje 1914 m. keletas tūkstančių varovų Dusburgo miške apsupo paskutinius tarpanus, o medžiotojai juos nukovė.[1]
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gediminas Isokas, „Giriose“, Vilnius: Leidykla „Mintis“, 1979.
|
Šis su teriologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |