Tao-Klardžetija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
ქართველთა სამეფო
Iberijos karalystė
buvusi karalystė

888 – 1008

Flag of Iberijos karalystė

Vėliava

Location of Iberijos karalystė
Location of Iberijos karalystė
Kaukazo valstybės 900
Sostinė Artanudžis
Kalbos gruzinų kalba
Valdymo forma monarchija
Istorija

Tao-Klardžetija (gruz. ტაო–კლარჯეთი), dar žinoma kaip Bagratidų Iberija (gruz. ქართველთა სამეფო), Iberijos karalystė – istorinė valstybė dab. Gruzijos ir Turkijos teritorijose, istoriniame Tao-Klardžetijos regione. Ji apėmė dabartinės Gruzijos regionus Adžariją ir Samcchė-Džavachetija, taip pat Turkijos Ardahano, Rizės ir Artvino, dalį Erzurumo, Karso provincijų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gruzijos istorija
Abchazijos | Pietų Osetijos
Diaochi, Kolchidė, Iberija
Lazika
Bizantijos, Sasanidų imperijos
Arminijos emyratas
Tao-Klardžetija, Abchazija, Heretija, Kachetija, Kartlija
Seldžiukų imperija
Sakartvelo karalystė
Mongolų imperija
Samcchė, Kachetija, Kartlija, Imeretija
Osmanų, Safavidų imperijos
Rusijos imperija
Gruzijos Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Gruzijos TSR
Gruzija, Abchazija, Pietų Osetija

Nuo VII a. būsimosios valstybės regioną valdė Armėnijos emyratas, tačiau vietos kunigaikščiai turėjo autonomiją kaip Iberijos kunigaikštystė. 813 m. smulkios Klardžetijos kunigaikštystės kunigaikštis (eristmvari) Ašotas IBagrationų dinastijos pradėjo kovą prieš arabus, pripažindamas Bizantijos valdžią ir gaudamas kuropalatino titulą. Jis pamažėle ėmė atkovoti žemes iš arabų, prijungdamas aplinkines kunigaikštystes. Taip susikūrė nepriklausoma Tao-Klardžetijos karalystė, ilgainiui tapusi vienu svarbiausių gruzinų politinių ir kultūrinių centrų. Karalystė daug kovojo su kitomis Gruzijos karalystėmis šiaurėje, ypač su Kartlija ir Tbilisio emyratu, siekdama sukurti vieningą Gruziją.

Tačiau karalystės viduje egzistavo daug vidinių neramumų. Po Davido I nužudymo kilo pilietinis karas, kuriame prie š savo pagrindinį priešininką, Davido žudiką Nasrą, laimėjo Adarnazis I (881–923 m.), kuris 888 m. karūnavosi gruzinų karaliumi. Valdant Adarnazio sūnui Davidui II (923–937 m.) gruzinai sėkmingai kovojo su Bizantijos agresija. IX a. pabaigoje valstybė suskilo į smulkias kunigaikštystes, o svarbiausios Bagrationų linijos valdė Klardžetijoje ir Tao (pastarieji titulavosi visų gruzinų karaliais). Davidas III iš Tao (961–1001 m.) padėjo Bizantijai, ir už tai gavo daugybes žemių, išplėsdamas savo karalystės ribas iki Vano ežero.

Davido III iniciatyva buvo iškeltas karalius Bagratas III, kuris dėl įvairių dinastinių ryšių tapo visų Gruzijos karalysčių paveldėtoju, 1008 m. suvienydamas visą Gruziją, įskaitant ir Tao-Klardžetiją.