Tamilų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tamilų kalba
தமிழ்
KalbamaIndijoje (Tamilnade) ir Šri Lankoje, taip pat emigrantų bendruomenėse Singapūre, Malaizijoje, Fidžyje, PAR ir kitur
Kalbančiųjų skaičius62 000 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių18
KilmėDravidų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaSingapūras, Šri Lanka, Indijos Tamilnadas
Kalbos kodai
ISO 639-1ta
ISO 639-2tam
ISO 639-3tam
Geografinis paplitimas
Vikipedija Tamilų kalba

Tamilų kalba – Pietų Azijoje gyvenančių tamilų kalba – viena iš nedaugelio Indijoje kalbamų kalbų, kilusių ne iš sanskrito.[1] Ji, kaip ir sanskritas, ten turi klasikinės kalbos statusą. Tamilų kalba turi savo raštą (žr. Tamilų raštas). Pirmiausia ja kalbėta pietryčių Indijoje (dabar Tamilų Nadaus valstija) ir šiaurinėje Šri Lankoje. Britams iš Indijos vežant darbininkus į kitas kolonijas, pavyzdžiui, Singapūrą ar Fidžį, tenai pateko ir daug tamilų, išlaikiusių ir savo kalbą. Singapūre, kaip ir Šri Lankoje bei Tamilų Nadaus valstijoje, ji netgi paskelbta viena iš oficialių kalbų (kitos – malajiečių, kinų ir anglų kalbos), mat ten 60 % indų bendruomenės yra tamilai, o pati indų bendruomenė sudaro 15 % visų šalies gyventojų. Tamilų kalba kaip gimtąja kalba iš esmės vien tamilų tautybės žmonės, nes ši tauta nebuvo kolonizavusi ar pajungusi kitų tautų. Kalboje gausu tarmių, išskiriami trys tamilų kalbos raidos etapai: senasis, vidurinysis (nuo 700 m. iki 1600 m.) ir dabartinis (nuo 1600 m.).

Lietuvių kalboje vartojami žodžiai, atėję iš tamilų kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Katamaranas (tamiliškai „katu“ (rišti) + „maram“ (medis))
  • Mangas (tamiliškai mangas yra „man“, o „kai“ yra vaisius)
  • Karis (tamiliškai „kari“ – maistas iš daržovių)
  • Mandala (tamiliškai „mutalai“ – skritulys)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vidas Kavaliauskas. Tamilų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 460 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]