Taivano aborigenai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Taivano aborigenai

Gyventojų skaičius	458 tūkst.
Populiacija šalyse	Taivanas
Kalba (-os)	Formozos kalbos
Religijos	tradiciniai tikėjimai
Giminingos etninės grupės	malajai-polineziečiai

Taivano aborigenai – seniausi Taivano salos gyventojai, priklausantys austroneziečių kalbinei šeimai (apima 9 iš 10 šios šeimos kalbinių grupių, apibendrintai vadinamų Formozos kalbomis). Iš dabar dar išlikusių Taivano aborigenų kalbų tik yami kalba priklauso ne Formozos, o Malajų polineziečių kalbų grupei). Kinijoje oficialiai vadinami gaošaniais (kin: 高山 gaoshan).

Kadaise jie buvo apgyvendinę visą salą ir aplinkines saleles, tačiau nuo XVI a. čia migruojant kinams, buvo stumiami į kalnus ir naikinami. Ypač nukentėjo derlingose lygumose gyvenusios gentys.

Šiuo metu sudaro vos 2 procentus Taivano gyventojų.

Gentys ir jų kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors gyvenama teritorija yra labai maža, vis dėlto čia gyvena daug skirtingų genčių, pasižyminčių savitomis kultūromis. Žinomos apie 26 kalbos, kurios tokios skirtingos, kad tarpusavyje nesusišnekama. Kai kurios jų išnykusios, o kitos – mirštančios. Visos šios kalbos yra labai svarbios lingvistiškai, mat būtent Taivanas yra spėjama austroneziečių protėvynė, iš kur prasidėjo austroneziečių migracijos.

14 aborigenų genčių yra pripažintos vyriausybės, o kitos 11 – ne.

Pripažintos gentys: amiai, atajalai, bununai, cou, kavalanai, paivanai, pujumai, rukajai, saisijatai, sakizajai, sidikai, tao, thao, trukai

Nepripažintos gentys: babuzai, basajai, hoanjai, ketagalanai, kuaukuautai, luilangai, paporai, pazehai (kaksabai), sirajai, taokasai, trobiavanai.