Tabgačai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Didžiosios Stepės tauta: Tabgačai (拓跋) | |
| Kilmė | šianbai |
| Protėvynė | Chinganas |
| Laikotarpis | II a. – VI a. |
| Hegemonija | Mongolų plynaukštė, šiaurės Kinija |
| Palikuonys | - |
 | |
Tabgačai (senovės tiurkų kalba: Tabgach, kin.: 拓拔 Tuòbá), tuoba, toba – senovės tauta, kilusi iš Mandžiūrijos, šianbų tautos klanas, kuris III–VI a. kontroliavo Mongolų plynaukštę. Dalyvaudamas IV a. tautų kraustymuose, jis vienu metu kontroliavo ir didelę dalį šiaurės Kinijos, ten įkūręs Dai ir Šiaurės Vei valstybes.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiniškuose šaltiniuose tauta žinoma pavadinimu 拓拔 Tuòbá, tačiau rekonstruoti senovės tiurkų kalbos raštai naudoja pavadinimą tabgach (taip tauta vadinama ir daugelyje tiurkų kalbų). Šis etnonimas kildinamas iš tiurkiškų žodžių toprak (kilęs iš žemės) arba topkapi (apvalus).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilmė ir hegemonija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tabgačai, kaip ir visi šianbai kilo iš Chingano kalnagūbrio, kuris skiria Mongolijos plynaukštę nuo Mandžiūrijos. Didelėje šianbų imperijoje prasidėjus dezintegracijai, ilgainiui Mongolijos plynaukštę kontroliuojantys sianbai pradėti vadinti tabgačais.
III a. jų stepių valstybę pradėjo valdyti viena dinastija, kurios įkūrėjas buvo Tuoba Livei (219–277). Tuoba Luguan (294–307) laikais tagbačų imperija padalinta į tris dalis, kurių kiekvieną valdė atskiras valdovas.
Dai valstybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
IV a. pačioje pradžioje Tuoba Yilu, vakarinės imperijos dalies valdovas suvienijo Tabgačų imperiją iš naujo. 315 m. Kinijos imperatorius jam suteikė Dai kunigaikščio titulą už pagalbą kovojant su šiongnu Handžao valstybe. Valstybė egzistavo iki 376 m, kol buvo užkariauta Ankstyvosios Čin valstybės.
Šiaurės Vei[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
386 m. žlugus Ankstyvajai Čin, paskutiniojo Dai kunigaikščio palikuonis Tuoba Gui atkūrė tabgačų valstybingumą, ir jo valstybė vėliau tapo žinoma kaip Šiaurės Vei. Ši valstybė gana greitai įsitvirtino visoje Šiaurės Kinijoje, tapdama viena didžiausių ir svarbiausių valstybių šiuo chaotišku Kinijos istorijos laikotarpiu. Šiaurės Vei egzistavo iki 534 m.
Likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ilgainiui tabgačai buvo išstumti iš Mongolijos plynaukštės, kur įsitvirtino žužanai. Šiaurės Vei tabgačai labai greitai perėmė kinišką kultūrą, raštą, papročius ir buvo greitai asimiliuota. Galiausiai apie šią tautą nebeliko jokių žinių.