Sąrašas:Nobelio fizikos premijos laureatai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Wilhelm Röntgen (1845–1923), pirmasis Nobelio fizikos premijos laureatas

Nobelio fizikos premija (šved. Nobelpriset i fysik) – kasmetinis apdovanojimas, kurį skiria Švedijos Karališkoji mokslų akademija. Tai viena iš šešių Nobelio premijų, o skiriama nuo 1901 m. Administruojama Nobelio fondo ir yra laikoma prestižiškiausiu apdovanojimu fizikos srityje. Premija kasmet įteikiama ceremonijos gruodžio 10 d. (Nobelio mirties metinių) metu Švedijoje.

Laureatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1901−1950[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vardas Šalis Pastabos
1901 Wilhelm Conrad Röntgen Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas nepaprastus spindulius.
1902 Hendrik Lorentz
Pieter Zeeman
Nyderlandai pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė magnetizmo įtakos spinduliavimo fenomenui tyrinėjimais. (žr. Zėmano efektas)
1903 Antoine Henri Becquerel Prancūzija pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos perteikė atrasdamas savaiminį radioaktyvumą.
1903 Pierre Curie
Marie Curie
Prancūzija
Lenkija/ Prancūzija
pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu.
1904 John William Strutt Jungtinė Karalystė už pačių svarbiausių dujų tankių tyrinėjimus ir už argono atradimą.
1905 Philipp Eduard Anton von Lenard Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija už darbus su katodiniais spinduliais.
1906 Joseph John Thomson Jungtinė Karalystė už nuopelnus teoriniuose ir eksperimentiniuose dujų elektrinio laidumo tyrimuose.
1907 Albert Abraham Michelson JAV už jo tikslius optinius instrumentus bei su jais susijusius spektroskopinius ir metrologinius tyrimus.
1908 Gabriel Lippmann Prancūzija spalvotos fotografijos metodą, pagrįstą interferencijos reiškiniu.
1909 Guglielmo Marconi
Karl Ferdinand Braun
Italijos vėliava Italija
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
už indėlį į bevielės telegrafijos vystymą.
1910 Johannes Diderik van der Waals Nyderlandai už jo darbą su dujų ir skysčių būsenų lygtimis.
1911 Wilhelm Wien Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija už šiluminio spinduliavimo dėsnių atradimą.
1912 Nils Gustaf Dalén Švedija už automatinių ventilių, skirtų naudoti švyturių dujų akumuliatoriuose, išradimą.
1913 Heike Kamerlingh-Onnes Nyderlandai už medžiagų žemose temperatūrose tyrinėjimus, vedusius prie helio suskystinimo.
1914 Max von Laue Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija Rentgeno spindulių kristalografijos atradimą.
1915 William Henry Bragg
William Lawrence Bragg
Jungtinė Karalystė pripažįstant jų nuopelnus Rentgeno spindulių pagalba tyrinėjant kristalines struktūras.
1916 Nėra apdovanojimo Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1917 Charles Glover Barkla Jungtinė Karalystė už elementų Rentgeno spindulių fluorescencijos atradimą.
1918 Max Planck Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija pripažįstant nuopelnus, kuriuos perteikė fizikos vystymui įvesdamas energijos kvantą. (žr. Planko konstanta)
1919 Johannes Stark Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija Doplerio efekto atradimą kanaliniuose spinduliuose ir spektrinė linija spektrinių linijų trūkius elektriniuose laukuose.
1920 Charles Edouard Guillaume Šveicarija pripažįstant jo nuopelnus, kuriuos perteikė tiksliems matavimams fizikoje, atradęs anomalija nikelio plieno lydiniuose.
1921 Albert Einstein Vokietijos vėliava Veimaro respublika
Šveicarija
už pagalbą teorinei fizikai, ypač už fotoefekto paaiškinimą.
1922 Niels Henrik David Bohr Danija už pagalbą tiriant atomų struktūrą ir spinduliavimo iš jų sklidimą.
1923 Robert Andrews Millikan JAV už jo darbus su elementariaisiais krūviais ir už fotoefektą.
1924 Karl Manne Georg Siegbahn Švedija už jo atradimus ir tyrimus Rentgeno spindulių spektroskopijoje.
1925 James Franck
Gustav Ludwig Hertz
Vokietijos vėliava Veimaro respublika už dėsnių, nusakančių elektronų susidūrimus su atomais, atradimą.
1926 Jean Baptiste Perrin Prancūzija už jo darbus tiriant netolydžios struktūros medžiagas, ypač už nusėdimo pusiausvyros atradimą.
1927 Arthur Holly Compton JAV už efekto, pavadinto jo vardu, atradimą. (žr. Komptono efektas)
1927 Charles Thomson Rees Wilson Jungtinė Karalystė už metodą, leidusį kondensuotų garų pagalba pamatytį dalelių, turinčių elektros krūvį, kelius. (žr. Vilsono kamera)
1928 Owen Willans Richardson Jungtinė Karalystė už jo darbus apie termijoninį spinduliavimą, ypač už Ričardsono dėsnio atradimą (pavadinta jo garbei).
1929 Louis de Broglie Prancūzija už banginės elektronų prigimties atradimą. (žr. De Broilio hipotezė)
1930 Chandrasekhara Venkata Raman Indija už darbus apie šviesos sklaidą ir už Ramano sklaidos atradimą (pavadinta jo garbei).
1931 Nėra apdovanojimo Piniginis prizas pervestas į fizikos premijos fondą.
1932 Werner Karl Heisenberg Vokietijos vėliava Veimaro respublika kvantinės mechanikos sukūrimą ir jos taikymą, kuris nuvedė prie alotropinių vandenilio formų atradimo.
1933 Erwin Schrödinger
Paul Dirac
Austrija
Jungtinė Karalystė
už naujų produktyvių atominės teorijos formų atradimą.
1934 Nėra apdovanojimo pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1935 James Chadwick Jungtinė Karalystė neutrono atradimą.
1936 Victor Franz Hess Austrija kosminio spinduliavimo atradimą.
1936 Carl David Anderson JAV pozitrono atradimą.
1937 Clinton Joseph Davisson
George Paget Thomson
JAV
Jungtinė Karalystė
už eksperimentinį elektronų difrakcijos kristaluose atradimą.
1938 Enrico Fermi Italijos vėliava Italija už naujų radioaktyvių elementų, gautų neutronų švitinimų, egzistavimo demonstravimą ir už branduolinių reakcijų, sukeltų lėtais neutronais, atradimą.
1939 Ernest Lawrence JAV ciklotrono išradimą bei tobulinimą bei rezultatus, gautus jį panaudojant.
1940 Nėra apdovanojimų pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1941 Nėra apdovanojimų pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1942 Nėra apdovanojimų pusė piniginio prizo pervesta į Pagrindinį fondą, likusi pusė - į fizikos premijos fondą.
1943 Otto Stern JAV už indėlį vystant molekulinių spindulių metodą ir už protono magnetinio momento atradimą.
1944 Isidor Isaac Rabi JAV už rezonansinį metodą, skirtą magnetinėms branduolių savybėms užrašyti.
1945 Wolfgang Pauli Austrija už Draudimo principo atradimą (dabar vadinamu Pauli draudimo principu).
1946 Percy Williams Bridgman JAV už aparato, galinčio sukurti tin aukštą slėgį, išradimą ir už atradimus aukšto slėgio fizikoje.
1947 Edward Victor Appleton Jungtinė Karalystė už viršutinės atmosferos fizikos tyrinėjimą, ypač už dabar vadinamą Apletono sluoksnio atradimą.
1948 Patrick Maynard Stuart Blackett Jungtinė Karalystė Vilsono kameros vystymą ir su tuo susijusius atradimus branduolinės fizikos ir kosminio spinduliavimo srityse.
1949 Hideki Yukawa Japonija mezonų egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas.
1950 Cecil Frank Powell Jungtinė Karalystė už fotografinio metodo branduoliniams procesams tirti vystymą ir atradimus, susijusius su mezonais, taikant šį metodą.

1951−2000[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vardas Šalis Pastabos
1951 John Douglas Cockcroft
Ernest Thomas Sinton Walton
Jungtinė Karalystė
Airija
už novatorišką darbą atomų virsmuose, sukeltuose dirbtinai pagreitintomis dalelėmis.
1952 Felix Bloch
Edward Mills Purcell
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos už tikslių branduolinių magnetinių skaičiavimų metodų vystymą ir su tuo susijusius atradimus.
1953 Frits Zernike Nyderlandai už fazinio kontrasto metodo demonstravimą, ypač už fazinio kontrasto mikroskopo išradimą.
1954 Max Born Vakarų Vokietija už esminius tyrinėjimus kvantinėje mechanikoje, ypač jo statistinį bangos funkcijos paaiškinimą.
1954 Walther Bothe Vakarų Vokietija už atsitiktinumo metodą ir su juo susijusius atradimus.
1955 Willis Eugene Lamb Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos už atradimus, susijusius su vandenilio spektru. (žr. Lamo poslinkis)
1955 Polykarp Kusch JAV už tikslų elektrono magnetinio momento nustatymą.
1956 William Bradford Shockley
John Bardeen
Walter Houser Brattain
JAV puslaidininkių tyrimus ir tranzistoriaus afekto atradimą.
1957 Chen Ning Yang (楊振寧)
Tsung-Dao Lee (李政道)
Kinija
JAV
už jų lyginumo pažeidimų tyrinėjimus, kurie nuvedė prie svarbių atradimų, susijusių su elementariosiomis dalelėmis.
1958 Pavelas Čerenkovas
Ilja Frankas
Igor Yevgenyevich Tamm
TSRS Čerenkovo-Vavilovo efekto atradimą ir paaiškinimą.
1959 Emilio Gino Segrè
Owen Chamberlain
JAV antiprotono atradimą.
1960 Donald Arthur Glaser JAV burbulinės kameros išradimą.
1961 Robert Hofstadter JAV už jo novatoriškas elektronų sklaidos atomų branduoliuose studijas ir už tuo būdų pasiektus atradimus branduolių struktūroje.
1961 Rudolf Ludwig Mössbauer Vakarų Vokietija už jo tyrimus gama spinduliuotės rezonansinėje sugertyje.
1962 Lev Davidovich Landau TSRS už jo novatoriškas kondensuotųjų medžiagų teorijas, ypač už skystą helį.
1963 Eugene Paul Wigner JAV už jo indėlį į atomo branduolių ir elementariųjų dalelių teorijas, ypač už pagrindinių simetrijos principų atradimą ir taikymą.
1963 Maria Goeppert-Mayer
J. Hans D. Jensen
JAV
Vakarų Vokietija
už jų atradimus branduolių sluoksnių struktūroje.
1964 Charles Hard Townes
Nicolay Gennadiyevich Basov
Aleksandr Prokhorov
JAV
TSRS
TSRS
už esminius darbus kvantinėje elektronikoje, nuvedusių prie generatorių ir stiprintuvų konstravimo, paremtu mazerio-lazerio principu.
1965 Sin-Itiro Tomonaga
Julian Schwinger
Richard Phillips Feynman
Japonija
JAV
JAV
už jų esminius darbus kvantinėje elektrodinamikoje.
1966 Alfred Kastler Prancūzija už optinių metodų Herco rezonansams atomuose tirti atradimą ir vystymą.
1967 Hans Albrecht Bethe JAV už jo indėlį į branduolinių reakcijų teoriją, ypač kas sieja energijos gamybą žvaigždėse.
1968 Luis Walter Alvarez JAV už jo lemiamą indėlį į elementariųjų dalelių fiziką, o tiksliau, už didelio numerio rezonansinių būsenų atradimą, kurį padaryti leido jo atradimai naudojant vandenilio burbulines kameras ir duomenų analizę.
1969 Murray Gell-Mann JAV už indėlį ir atradimus elementariųjų dalelių ir jų sąveikos klasifikavime.
1970 Hannes Olof Gösta Alfvén Švedija už esminį darbą ir atradimus magnetohidrodinamikoje su produktyviais taikymais įvairiose plazmos fizikos srityse.
1970 Louis Eugene Félix Néel Prancūzija už esminį darbą ir atradimus antiferomagnetizme ir feromagnetizme, nuvedusius prie svarbių taikymų kieto kūno fizikoje.
1971 Dennis Gabor Jungtinė Karalystė holografijos metodo išradimą ir vystymą.
1972 John Bardeen
Leon Neil Cooper
John Robert Schrieffer
JAV superlaidumo teorijos sukūrimą (dar žinomą kaip BCS teorija).
1973 Leo Esaki
Ivar Giaever
Japonija
JAV
už jų eksperimentinius tuneliavimo reiškinio puslaidininkiuose ir superlaidininkuose.
1973 Brian David Josephson Jungtinė Karalystė už jo teorines supersrovės per tunelinį barjerą savybių prognozes, tiksliau tuos fenomenus, kurie žinomi kaip Džozefsono eketas.
1974 Martin Ryle
Antony Hewish
Jungtinė Karalystė už jų novatoriškus tyrimus radijo astrofizikoje: M. Rylei už jo diafragmos sintezės technikos atradimą; A. Hevišui už lemiamą vaidmenį pulsarų atradime.
1975 Aage Niels Bohr
Ben Roy Mottelson
Leo James Rainwater
Danija
Danija
JAV
už sąryšio tarp kolektyvinio judėjimo ir dalelės judėjimo atomų branduoliuose atradimą ir už atomo branduolio teorijos, pagrįstos šiuo sąryšiu, vystymą.
1976 Burton Richter
Samuel Chao Chung Ting
JAV už jų novatorišką darbą atrandant naujo tipo sunkiąją elementariąją dalelę (t. y. už J/ψ dalelę, kuri patvirtino, kad barioninė medžiaga yra sudaryta iš kvarkų).
1977 Philip Warren Anderson
Nevill Francis Mott
John Hasbrouck van Vleck
JAV
Jungtinė Karalystė
JAV
už jų esminius teorinius elektroninės magnetinių ir neorientuotų sistemų struktūros tyrimus.
1978 Pyotr Leonidovich Kapitsa TSRS už pamatinius išradimus ir atradimus žematemperatūrėje fizikoje.
1978 Arno Allan Penzias
Robert Woodrow Wilson
JAV
JAV
kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą.
1979 Sheldon Lee Glashow
Abdus Salam
Steven Weinberg
JAV
Pakistanas
JAV
už indėlį į vieningos silpnosios ir elektromagnetinės sąveikos tarp elementariųjų dalelių teoriją.
1980 James Watson Cronin
Val Logsdon Fitch
JAV už fundamentinės simetrijos principų pažeidimų atradimo neutralių K mezonų skilime. (žr. CP pažeidimas)
1981 Nicolaas Bloembergen
Arthur Leonard Schawlow
JAV
JAV
už indėlį į lazerinės spektroskopijos vystymą.
1981 Kai Manne Börje Siegbahn Švedija už indėlį į didelės raiškos elektronų spektroskopijos vystymą.
1982 Kenneth Wilson JAV už jo krizinio fenomeno fazinių virsmų sąryšyje teoriją.
1983 Subrahmanyan Chandrasekhar JAV už jo teorines ir eksperimentines fizikinių procesų svarbos žvaigždžių struktūroje ir evoliucijoje studijas. (žr. Čandrasekaro riba)
1983 William Alfred Fowler JAV už jo teorines ir eksperimentines branduolinių reakcijų svarbos cheminių elementų Visatoje formavimesi studijas.
1984 Carlo Rubbia
Simon van der Meer
Italija
Nyderlandai
už jų lemiamą indėlį į didelį projektą, nuvedusio prie lauko dalelių (silpnosios sąveikos tarpininkų) W ir Z atradimo.
1985 Klaus von Klitzing Vakarų Vokietija kvantinio Holo efekto atradimą.
1986 Ernst Ruska Vakarų Vokietija už jo esminius darbus elektronų optikoje ir už pirmojo elektronų mikroskopo sukūrimą.
Gerd Binnig
Heinrich Rohrer
Vakarų Vokietija
Šveicarija
skleidimo tuneliavimo mikroskopo kūrimą.
1987 Johannes Georg Bednorz
Karl Alexander Müller
Vakarų Vokietija
Šveicarija
už svarbų laimėjimą superlaidumo keramikinėse medžiagose atradime.
1988 Leon Max Lederman
Melvin Schwartz
Jack Steinberger
JAV neutrinų pluošto metodą ir leptonų dubleto struktūros demonstravimą neutrino atradime.
1989 Norman Foster Ramsey JAV už atskirų vibracinių laukų metodo išradimą ir jo panaudojimą vandeniliniame mazeryje ir kituose atominiuose laikrodžiuose.
1989 Hans Georg Dehmelt
Wolfgang Paul
JAV
Vakarų Vokietija
jonų spąstų technikos vystymą.
1990 Jerome Friedman
Henry Way Kendall
Richard Taylor
JAV
JAV
Kanada
už novatoriškus giluminės neelastingos elektronų sklaidos nuo protonų ir neutrinų tyrimus, kuri turėjo didelę reikšmę kvarkų modelio fizikoje vystymui.
1991 Pierre-Gilles de Gennes Prancūzija už atradimą, jog metodai, naudojami tvarkos fenomenui paprastose sistemose tirti, gali būti apibendrinti ir labiau komplikuotoms medžiagų formoms, konkrečiai skystiesiems kristalams ir polimerams.
1992 Georges Charpak Prancūzija dalelių detektorių išradimą ir vystymą, o tiksliau, už daugiavielę proporcingąją kamerą.
1993 Russell Alan Hulse
Joseph Hooton Taylor Jr.
JAV už naujo tipo pulsaro (PSR B1913+16) atradimą, kuris suteikė naujų galimybių studijuojant gravitaciją.
1994 Bertram Brockhouse Kanada už neutroninės spektroskopijos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą.
1994 Clifford Glenwood Shull JAV neutronų difrakcijos technikos vystymą ir už novatorišką indėlį į neutronų sklaidos, naudojamą kondensuotųjų medžiagų tyrimuose, vystymą.
1995 Martin Lewis Perl JAV tau leptono aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1995 Frederick Reines JAV neutrinų aptikimą ir už novatorišką eksperimentinį indėlį į leptonų fiziką.
1996 David Morris Lee
Douglas D. Osheroff
Robert Coleman Richardson
JAV Helio 3 supertakumo atradimą.
1997 Steven Chu
Claude Cohen-Tannoudji
William Daniel Phillips
JAV
Prancūzija
JAV
už atomų šaldymo ir kaupimo, pasitelkiant lazerio šviesą, metodų vystymą. (žr. Lazerinis šaldymas)
1998 Robert Laughlin
Horst Ludwig Störmer
Daniel Chee Tsui
JAV
Vokietija
JAV
už jų naujos kvantinių skysčių su trupmeninių krūvių ryšiais formos atradimą. (žr. Trupmeninis kvantinis Holo efektas)
1999 Gerardus 't Hooft
Martinus Veltman
Nyderlandai elektrosilpnosios sąveikos kvantinės struktūros aiškinimą.
2000 Zhores Ivanovich Alferov
Herbert Kroemer
Rusija
Vokietija
puslaidininkių heterostruktūrų, naudojamų optoelektronikoje, vystymą.
2000 Jack Kilby JAV už vaidmenį išrandant integrines grandines.

Nuo 2001[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Vardas Šalis Pastabos
2001 Eric Allin Cornell
Wolfgang Ketterle
Carl Edwin Wieman
JAV
Vokietija
JAV
"už pasiekimus atskiestų šarminių atomų dujų Bozės-Einšteino kondensacijoje ir už ankstesnes esmines kondensatų savybių studijas.
2002 Raymond Davis Jr.
Masatoshi Koshiba
JAV
Japonija
už novatoriškus indėlius į astrofiziką, o tiksliau, už kosminių neutrinų aptikimą.
2002 Riccardo Giacconi JAV už novatorišką indėlį į astrofiziką, kuris leido atrasti kosminės Rentgeno spinduliuotės šaltinius.
2003 Alexei Alexeevich Abrikosov
Vitaly Lazarevich Ginzburg
Anthony James Leggett
JAV
Rusija
Jungtinė Karalystė
už novatoriškus įnašus į superlaidininkų teoriją ir superskysčius.
2004 David J. Gross
Hugh David Politzer
Frank Wilczek
JAV asimptotinės laisvės stipriosios sąveikos teorijoje atradimą.
2005 Roy Glauber JAV už indėlį į optinės koherencijos kvantinę teoriją.
2005 John Hall
Theodor Hänsch
JAV
Vokietija
už indėlį į tikslios lazerinės spektroskopijos vystymą, įtraukiant optinio dažnio šukų metodą.
2006 John Mather
George Smoot
JAV juodo kūno formos ir reliktinės spinduliuotės anizotropijos atradimą.
2007 Albert Fert
Peter Grünberg
Prancūzija
Vokietija
milžiniškos magnetovaržos efekto atradimą.
2008 Yoichiro Nambu Japonija spontaniškos simetrijos pažaidos subatominėje fizikoje mechanizmo atradimą.
2008 Makoto Kobayashi
Toshihide Maskawa
Japonija už simetrijos pažeidimo subatominėje fizikoje kilmės atradimą, kuris numato mažiausiai trijų kvarkų šeimų egzistavimą.
2009 Charles K. Kao Kinijos vėliava Kinija/ Jungtinė Karalystė už novatoriškus pasiekimus, susijusius su šviesos perdavimu šviesolaidžiais optinėse komunikacijose.
2009 Willard S. Boyle,
George E. Smith
Kanada/ JAV,
JAV
puslaidininkinio vaizdo gavimo integrinio grandynoCCD jutiklio – išradimą.
2010 Andre Geim,
Konstantin Novoselov
Rusija / Nyderlandai,
Rusija / Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė
grafeno sukūrimą
2011 Saul Perlmutter,
Brian P. Schmidt,
Adam G. Riess
JAV,
JAV / Australija,
JAV
visatos plėtimosi greitėjimo atradimą, stebint tolimą supernovą.
2012 Serge Haroche,
David J. Wineland
Prancūzija,
JAV
už eksperimentinių metodų, leidžiančių matuoti ir keisti atskiras kvantines sistemas, sukūrimą.
2013 Peter Higgs,
Francois Englert
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė,
Belgija
Higso bozono teorijos vystymą.
2014 Isamu Akasaki,
Hiroshi Amano,
Shuji Nakamura
Japonija,
Japonija,
JAV / Japonija
už efektyvių mėlynųjų šviestukų sukūrimą, kuris sąlygojo ryškiai šviečiančių ir energiją taupančių baltos šviesos šaltinių atsiradimą.
2015 Takaaki Kajita,
Arthur B. McDonald
Japonija,
Kanada
už neutrino osciliacijų, įrodančių, kad neutrinai turi masę, atradimą.
2016 David J. Thouless,
F. Duncan M. Haldane,
John M. Kosterlitz
Jungtinė Karalystė,
Jungtinė Karalystė,
Jungtinė Karalystė
už teorinius topologinių fazinių virsmų ir topologinių medžiagų fazių atradimus
2017 Rainer Weiss
Kip Thorne
Barry Barish
Vokietija, JAV,
JAV
JAV
už lemiamą įnašą į LIGO (Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory) detektorių ir gravitacinių bangų stebėjimą
2018 Arthur Ashkin JAV už įnašą į lazerių fiziką: optinių pincetų išradimą ir taikymą biologinėse sistemose.
2018 Gérard Mourou,
Donna Strickland
Prancūzija,

Kanada

už įnašą į lazerių fiziką: už aukšto intensyvumo ultratrumpųjų optinių impulsų generavimo metodą
2019 James Peebles Kanada/ JAV už pasiekimus fizinės kosmologijos srityje
Michel MayorDidier Queloz Šveicarija egzoplanetos atradimą.
2020 Roger Penrose Jungtinė Karalystė už atradimą, kad juodosios skylės susidarymas yra tvirtai paremtas bendrąja reliatyvumo teorija.
Reinhard Genzel

Andrea Ghez

JAV
JAV
už supermasyvaus kompaktiško objekto, esančio mūsų galaktikos centre, atradimą.
2021 Syukuro Manabe

Klaus Hasselmann

JAV Vokietija už žemės klimato modeliavimą ir fizikinių sistemų tyrimus nuo atominio iki planetinio mastelio.
Giorgio Parisi Italija už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą.
2022 Alain Aspect

John Clauser Anton Zeilinger

Prancūzija
JAVAustrijos vėliava Austrija
už eksperimentus su susietais fotonais, Bello nelygybės pažeidimo nustatymą ir tapimą pradininkais kvantinės informacijos moksluose.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]