Sveikata
Kitos reikšmės – Sveikata (reikšmės).
Sveikata – gyvojo organizmo būsena, kai jis pats ir visi jo organai pilnai atlieka savo funkcijas, nesant negalių, ligų ar organizmo funkcijų sutrikimų. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, „Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“ Pagal LR Sveikatos sistemos įstatymą, „Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“.
Balandžio 7-ąją švenčiama Pasaulinė sveikatos diena. Spalio 10-ąją – Pasaulinė psichikos sveikatos diena.
Veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindiniai veiksniai, teigiamai veikiantys sveikatą:
- savalaikis visų ligų ir susirgimų gydymas;
- judėjimas (darbas, sportas, vaikščiojimas – tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes išaiškėjo, kad jose žmonės nueina apie 16 kilometrų per dieną);[1]
- visavertė mityba.
Sveikatą žalojantys veiksniai, turintys įtakos įvairiems susirgimams (infekciniams, genetiniams, vėžiniams ir kt.):
- netinkama mityba;
- miego trūkumas – du trečdaliai išsivysčiusių šalių suaugusiųjų nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų miegoti 8 valandas per naktį;[2]
- aplinka, jos sąlygos ir daugelis kitų su ja susijusių veiksnių;
- žalingų medžiagų, tokių kaip svaigalų (pvz., alkoholio), rūkalų (tabako), narkotikų ir kt. vartojimas.
Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis PSO apskaičiavimais, Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų nepakankamo judėjimo ir prastos mitybos kasmet siekia apie 0,72 mlrd. eurų – tai sudaro beveik 10 proc. metinio valstybės biudžeto. Bent 10 proc. padidinus žmonių fizinį aktyvumą, tokia pat dalimi galima sumažinti išlaidas sveikatos apsaugai. Į sveiką gyvenimo būdą investuotas euras skirtingose šalyse duoda 2,5–4,5 euro grąžą.[3]
PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje. Lietuvoje 2016 metais vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 16 litrų alkoholio, o vidutiniškai Europoje – 10 litrų.[4] Anot PSO, per metus nuo tabako mirštančių žmonių skaičius nuo 4 mln. šio šimtmečio pradžioje išaugo iki dabartinių 7 milijonų. Tabakas tapo svarbiausia mirties, kurios galima išvengti, priežastimi pasaulyje.[5] Lietuvoje rūkančiųjų skaičius sumenko nuo 27 proc. 2012-aisiais iki 24 proc. 2014 m.[6]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Depresijos gydymas tik vaistais – tai pasodinimas į valtį be irklų: žmogus bus saugus iki pirmos „audros““. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-29.
- ↑ „Garsus neurologas pranašauja „katastrofišką miego trūkumo epidemiją“. Kuo rizikuojame?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-29.
- ↑ „Ligota šalis“. IQ. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „PSO teigia, kad lietuviai suvartoja daugiausia alkoholio pasaulyje“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „PSO: tabakas nužudo 7 mln. žmonių per metus ir labai kenkia aplinkai“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
- ↑ „PSO ekspertai Lietuvą ragina didinti akcizus alkoholiui ir kovoti su jaunimo rūkymu“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-10-24.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||