Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje
Sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (taip pat žinoma kaip EUROBATS arba Londono sutartis) – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti šikšnosparnius ją pasirašiusių šalių teritorijose. Priimta 1991 m. Londone, Bonos konvencijos šalių narių susitikimo metu. Įsigaliojo 1994 m. 2012 m. pabaigos duomenimis, sutartį ratifikavę 35 valstybės.[1] Lietuva yra EUROBATS narė nuo 2001 m. lapkričio mėn.
Sutartis priklauso Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programai.
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasirašę sutartį šalys pasižada dėti pastangas apsaugoti jų teritorijose esančias šikšnosparnių rūšis, uždrausdamos jų gaudymą, laikymą bei medžioklę, išskyrus kai tai reikalinga mokslo reikmėms. Šalys taip pat turi identifikuoti šikšnosparniams svarbias buveines ir siekti jų apsaugos, sekti šių gyvūnų populiaciją, migraciją.
Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis sutarties valdomasis organas yra kas trejus ketverius metus vykstančios šalių narių konferencijos. Kasmet vyksta patariamojo komiteto susitikimai, kuriuose aptariami smulkesni klausimai, analizuojami naujausi duomenys, ruošiami pasiūlymai svarstymui konferencijų metu. Nuolatinis komitetas taip pat renkasi kiekvienais metais ir aptaria administracinius klausimus. Galiausiai, nuolat veikia EUROBATS sekretoriatas, koordinuojantis su sutartimi susijusius reikalus, renginius, renkantis duomenis, užsiimantis šviečiamąja veikla. Viena iš žinomiausių sekretoriato iniciatyvų yra Europos šikšnosparnių naktis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Agreement on the Conservation of Population of European Bats“. eurobats.org. Suarchyvuota iš originalo 2015-10-30. Nuoroda tikrinta 2016-06-10.