Suna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Islamas
Islamo terminų žodynas

Suna (arab. سنّة sunna(h) – paprotys, tradicija) – senovės arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkinys; vėliau – musulmonų (sunitų) šventosios knygos, kuriose yra pasakojimai apie Mahometą (hadisai). Sunitai laiko Suną Korano papildymu, komentaru. Suna susiformavo VII a. pab.–IX a.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarptautinių žodžių žodynas.
  1. SunaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 468 psl.