Suleimano kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kalnų palydovinė nuotrauka

Suleimano kalnai (pers. رشته‌کوه سلیمان) – kalnų grandinė daugiausia centriniame Pakistane, nedidelė dalis pietų Afganistane (Zabulo provincijoje). Šie kalnai žymi rytinę Irano kalnyno ribą ir toliau rytuose leidžiasi į Indo-Gango lygumą. Šie kalnai taip pat sudaro gamtinę sieną tarp Beludžistano ir Pandžabo regionų. Driekiasi šiaurės-pietų kryptimi ~600 km. Būdingas Suleimano kalnų aukštis yra 2000 m, aukščiausia viršukalnė – Tachte Suleimanas (3487 m).

Kalnai sudaryti daugiausia iš smiltainio ir kalkakmenio. Sudaro lygiagrečių kalnagūbrių, stačiai iškilusių virš Indo slėnio, eilę. Vakariniuose šlaituose plyti sausos stepės ir dykumos, rytuose – musoninių miškų ir savanų ruožai[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 408