Subtilusis kūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Subtilusis kūnas su čakromis

Subtilusis kūnas (skr. सूक्ष्मशरीर = IAST: sūkṣmaśarīra-; tibet. འཇའ་ལུས་  = traway-lu – „vaivorykštinis kūnas“; skr. वज्रदेह = IAST: vajradeha – „deimantinis kūnas“) – indiškoje tradicijoje (tantriniame budizme, tantriniame hinduizme) neapčiuopiamas, neišreikštas kūnas. Anksčiausiai minimas Taitiryja Upanišadoje (500400 m. pr. m. e.). Vedantoje buvo išplėtota penkių apdangalų (košų), gaubiančių atmaną, teorija. Laikoma kliuviniu siekiant mokšos. Advaita vedantos pasekėjai nematė juose prasmės.[1] Tantrizme, hatha jogoje nurodomos čakros, nadžiai – pastarojo kūno energetiniai centrai bei kanalai.[2]

Hatha jogoje metodais siekiama išskaistinti ir suvienyti subtiliajame kūne simboliškai įsivaizduojamas Saulės (Ha) ir Mėnulio (Tha) gyvybinės jėgos (pranos) sroves, pažadinti nesąmoningą subtiliąją energiją (kundalini) ir suvokti sąmoningą galią (čitšakti), kuri mirtingą kūną perkeičia į dieviškąjį (divjadeha) ar deimantinį (vadžradeha) kūną, nepavaldų gamtos dėsniams.[3][4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geoffrey Samuel, Jay Johnston (editors). Religion and the Subtle Body in Asia and the West: Between Mind and Body, Routledge, 2013, p. 33.
  2. „Hatha Yoga“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-02-20.
  3. Kazimieras Seibutis. Hathajoga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  4. „Hatha joga“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-20.