Stanislovas Kuzma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Kuzma
Stanislovas Kuzma. Mūzos. Nacionalinis dramos teatras
Gimė 1947 m. gegužės 7 d.
Panevėžyje
Mirė 2012 m. rugpjūčio 14 d. (65 metai)
Vilniuje
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinėse
Vaikai Algirdas Kuzma
Veikla Lietuvos skulptorius.
Žymūs apdovanojimai
Pieta. Antakalnio kapinės

Stanislovas Kuzma (1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje – 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19731976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 20002001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrė iš akmens, medžio, metalo, dažnai derino kelias medžiagas, naudojo polichromiją. Sukūrė dekoratyvinių skulptūrų, mažųjų formų skulptūrų (Šeima 1976 m., „Pasilenkusi moteris“ 1979 m., „Žemė“ 1983 m., „Debesis“ 1987 m.), skulptūrinių portretų (prof. Vytautas Sirvydis, 1980 m.), antkapinių paminklų, memorialų, medalių. Kūriniams būdinga stilizuotos subtilios formos, ekspresyvūs, ištęstų proporcijų siluetai, glotnūs, preciziškai apdoroti paviršiai.

Nuo 1974 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje (Maskva, Rostokas, Zalcburgas, Bona), individuali paroda surengta Vilniuje 1996 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, A. Tretjakovo galerija Maskvoje, Olimpinis sporto muziejus Lozanoje, kiti užsienio šalių muziejai.[1]

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šv. Stanislovas virš Vilniaus arkikatedros

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eglė MikalajūnaitėStanislovas Kuzma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 349 psl.